Meilės išraiška Platono „Puotoje“

Bene geriausių Platono kūriniu galime laikyti „Puota, arba apie meile“, kuriame yra aiškinama meilės svarba, kadangi, pasak Platono, meilė yra aukščiausias žmogaus ir dievų siekis per visą jų gyvenimą, o jos patyrimas – nuostabiausias reiškinys. Šią meilės sampratą Platonas atskleidžia ir savo kūrinyje. Visų pirmą jis pamini ir šloviną vieną iš seniausių dievų Erotą, nes Erotas didžiausių gėrybių šaltinis, kadangi teigia, jog nežino didesnės gėrybės jaunuoliui, kaip būti įsimylėjusiam, o įsimylėjėliui nėra didesnės laimės kaip būti mylimam. Žmogus turi vadovautis meile, nes meilė moko bjaurėtis tuo, kas gėdinga ir trokšti to, kas gražu. Erotas (meilės dievas) suteikia drąsos mylintiesiems ir mylimiesiems, nes tik įkvėpti meilės žmonės turi tiek drąsos ir pasiaukojimo, kad gali viens už kitą mirti.Mes jaučiame meilę tam, kas gražu, todėl norime pasiekti tai, ką mylime. Kai pasiekiame grožį tampame laimingais, o laimingais tampame, kai turime, tai kas gera. Taigi galime sakyti, kad meilė yra siekimas amžinai turėti tai, kas gera. Meilė turi gimdyti grožį ir kūnu, ir siela. Meilei labai svarbi darna, kadangi be jos negali vykti moters ir vyro susijungimo padarinys, meilė, tai ne tik veržimasis į grožį, tai noras gimdyti ir leisti į pasaulį grožyje. Gimdymas yra ta amžinybės ir nemirtingumo dalis, kuri teko mirtingiesiems, nes meilė geidžia amžinai turėti gėrį, tai greta gėrio negali netrokšti ir nemirtingumo, tai vadinasi meilė trokšta ir nemirtingumo. Vardan nemirtingumo viską pasaulyje lydi rūpestis ir meilė. Viskas kas mus supa šiame pasaulyje yra paliesta meilės dievo Eroto.