Platono filosofija: grožis ir vertybės

Kas mums yra grožis ir vertybės? Į šį kaip ir į visus kitus filosofinius klausimus vienareikšmiško atsakymo turbūt nerastume, nes kiekvienas iš mūsų yra individualus, turintis savo nuomonę, pažiūras bei vertybių skalę: kas vienam gražu, tas kitam galbūt sukelia pasibjaurėjimą, tai kas, pavyzdžiui, man atrodo vertinga, jums tai gali pasirodyti visiškai bereikšmiška arba vieniems gražu tai, kas naudinga, tikslinga, kitiems grožis yra tai, kas malonu ir patinka jų akims bei ausims.

Grožis žmogaus gyvenime atlieka gana svarbų vaidmenį. Jis pasireiškia įvairiose situacijose. Grožio mes ieškome visur: tiek žmoguje, tiek gamtoje, tiek ir mene. Todėl, manyčiau, jog drąsiai galima teigti, jog grožis yra neatsiejamas nuo vertybių – jis tampa pats vertybe, lydinčia kitas.

Vertybių supratimas yra gana sunkiai suvokiamas dalykas, nes jos yra visiškai nepastovios, t.y. kintančios, juk paklausus vaiko, jaunuolio ir brandaus amžiaus žmogaus vieno ir to paties klausimo, kas jiems yra vertybės, išgirstume tris skirtingus atsakymus. Iš to galime padaryti išvadas, kad skirtingais amžiaus tarpsniais yra vis kiti poreikiai, mąstymas bei vertybės. Tikrasis vertybių suvokimas atsiranda tik su patirtimi.

Grožio ir vertybių esmę bei jų prigimtį aiškina estetika [gr. aisthetikos – jutiminis], kuri atsirado gana vėlai, daug vėliau negu kitos pagrindinės filosofinės disciplinos, tokios kaip: logika, pažinimo teorija, etika, gamtos folosofija. Nors estetika nėra taip glaudžiai susieta su reikšmingiausiais kultūrinio gyvenimo reikalais, ja buvo pradėta domėtis jau gana senai.Nesunku būtų atspėti, kad šis mokslas „gimė“ Senovės Graikijoje, kur menas ir apskritai estetinis momentas vaidino nepaprastai svarbų ir įtakingą vaidmenį.

Vienas pirmųjų filosofų, kuris iškėlė grožio ir vertybių klausimą buvo Platonas (427 – 347 m. pr. Kr). Jam šios savokos buvo gana aktualios, nes būdamas jaunas jis pradėjo rašyti eilėraščius. O kadangi visiems to laikmečio poetams buvo aktualu, kad pasaulyje viešpatautų vien gėris ir laimė, tai jaunasis Platonas taip pat buvo ne išimtis.