Antikinis hermeneutikos raidos etapas. Aristotelio ir Platono hermeneutikos idėjų skirtumai

Puikiai žinome, jog žodis hermeneutika išvertus iš graikų kalbos reiškia aiškinu, o etimologiškai hermeneutika yra susijusi su Dievo Hermio vardu, kuris buvo ryšininkas (tarpininkas) tarp dieviškojo ir žmogiškojo pasaulio, o pati būtybė yra siejama su paslaptimi, uždarumu (plg. hermetiškas). Kitaip sakant, hermeneutika buvo vadinamos bet kokios dieviškos žinios, gerosios naujienos paskelbimas. Ši sąvoka siejama su tuo, kas pranoksta žmogaus suvokimą, keitimu į tai, ką žmogus gali aprėpti.

Iš pradžių hermeneutika buvo suvokiama kaip taisyklių ir kanonų sistema Biblijos tekstams aiškinti. Kintant kalbai ir mąstymo būdui, imta jausti, jog senieji tekstai yra atitrūkę nuo dabarties, nebesuprantami, tad būtent dėl šių priežasčių senovės Graikijoje hermeneutika susiformavo kaip atskira disciplina. Hermeneutinis supratimo procesas yra veiksmingas istorinis vyksmas, kuriame savas išankstinis supratimas ir buvusio pasaulio supratimas susilieja ir tokiu būdu sukelia esminį supratimo pokytį. Na, o šiuolaikinė hermeneutika nutolo nuo savo ištakų. Ji tyrinėja ne tik tekstų aiškinimą, bet ir apskritai supratimo, interpretacijos reiškinius. Todėl ji dar vadinama interpretacijos, supratimo teorija.