Pedagogo bendravimo kultūra

Mokymo procese pedagogas vaidina bene didžiausią vaidmenį ir atlieka ne tik vieną mokymo, bet ir daugybę kitų, asmenybės ugdymo procese svarbių funkcijų. Jis padeda mokiniams įsisamoninti mokomąją medžiagą, ugdo kurybiškumą, skatina daugiau sužinoti, suteikia žinių apie naujus dalykus, faktus ir sąvokas, ugdo pasaulio suvokimo įgūdžius, pabrėžia tautinės savimonės svarbą, skatina įvairiapusiškai analizuoti ir vertinti padėtį.
Visuomenė pedagogui kelia itin didelius reikalavimus. Juk norint suformuoti brandžią, dvasingą, pilnavertę asmenybę, turinčią pakanakami žinių bei atitinkančią visuomenės standartus, daug kas priklauso nuo pedagogo mąstymo, požiūrio, bendravimo ir jo darbo su mokiniais. „Bendravimas (keitimasis patirtimi) yra esminis pedagoginio proceso komponentas. Bendraujant kontroliuojama ir organizuojama ugdytinių veikla“(Jovaiša, 2007, p. 218).
Pedagoginio meistriškumo kėlimui yra išleista nemažai knygų, spausdinami įvairūs straipsniai, metodinė literatūra, kuriamos įvairios kvalifikacijos tobulinimo institucijos. Šiuolaikinis pedagogas suvokiamas kaip nuolat besimokantis, kritiškai mąstantis, gebantis vertinti ir koreguoti savo praktinę veiklą, gyvai bendraujantis su ugdytiniais.
Pedagogo darbą, jo charakterio bruožus, profesinį pasirengimą, bendravimo ypatybes ir kitas savybes nagrinėja V. Jakavičius, A. Juška, L. Jovaiša, A. Hargreaves ir kiti autoriai.

Darbo objektas – pedagogo bendravimas.
Darbo tikslas – apžvelgti pedagogo bendravimo kultūrą.
Uždaviniai:
• Išsiaiškinti pedagogo sąvokos reikšmę bei jo atliekamas funkcijas.
• Atskleisti visuomenės lūkesčius pedagogo bendravimo atžvilgiu.
• Įvertinti pedagogo bendravimo kultūros svarbą.
Metodai – literatūros šaltinių analizė.