Tėvų ir socialinio pedagogo pagalba renkantis profesiją

Profesijos pasirinkimo klausimas tyrinėjamas nuo seniausių laikų. Tarkim, Platono veikale Valstybė galime rasti žymaus filosofo samprotavimus apie žmogaus prigimtį, žmonių skirtumus ir apie tai, kaip šie skirtumai įtakoja asmens profesinės veikos pobūdį.
Šiandieną sąmoningas pasiruošimas profesiniam gyvenimui, sugebėjimas sėkmingai planuoti karjerą, profesinį gyvenimą – svarbi ir neatskiriama visapusiškos asmenybės vystymosi dalis. Renkantis profesiją būtina įvertinti daugybę svarbių komponentų – savo sugebėjimus, mokėjimus, interesus, tinkamumą vienai ar kitai profesijai, profesijos įgijimo galimybes ir pan. Be to, negalima pamiršti šiuolaikinės žinių ir nuolatinių pokyčių visuomenės reikalavimų – sugebėjimo ir motyvacijos mokytis visą gyvenimą, lanksčiai derintis prie naujų profesinių reikalavimų, siekti nuolat atnaujinti savo žinias ir sugebėjimus. Visa tai kelia pakankamai sunkų uždavinį jauniems žmonėms, kuriems profesijos pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių gyvenimo planavimo užduočių. Siekiant, kad jauno žmogaus pasirinkimas nebūtų sąlygojamas tik tokių veiksnių kaip siūlomas atlyginimas arba profesijos populiarumas, būtina teikti jam pagalbą, kuri padėtų jaunam žmogui atskleisti save, savo vertybines nuostatas, siekius, integruoti svajones ir galimybes, mokėti derintis prie šiuolaikinio gyvenimo reikalavimų, mokytis kritiškai mąstyti, vertinti skirtingus pasiūlymus.
Artimiausią žmogaus aplinką sudaro šeima ir mokykla. Šių dviejų socialinių institucijų reikšmė jauno žmogaus profesiniam apsisprendimui yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Todėl tiek šeimoje, tiek mokykloje turi būti skiriamas tinkamas dėmesys jauno žmogaus profesiniam orientavimui ir informavimui, padedant jam tinkamai apsispręsti ir padaryti sėkmingą žingsnį, renkantis profesiją.
Profesinio pasirinkimo tema gana plačiai nagrinėjama mokslinėje literatūroje, yra formuojamos rekomendacijos dėl profesijos pasirinkimo, aprašomi vienai ar kitai profesijai keliami reikalavimai, teikiamos rekomendacijos dėl galimybės įvertinti savo asmenybę, jos stipriąsias ir silpnąsias puses. Tačiau tėvų ir socialinio pedagogo pagalba jaunam žmogui renkantis profesiją yra dar pakankamai mažai tyrinėta sritis. Nors aprašoma, kokią įtaką šeimos aplinka turi asmens profesiniam apsisprendimui, vis dar trūksta tyrimų, kurie atskleistų, kaip patys tėvai suvokia šeimos pagalbą jaunam žmogui renkantis profesiją, kokiais būdais tėvai tą daro, iš kur patys gauna informaciją apie profesijas, studijų galimybes.
Tuo tarpu kalbant apie socialinio pedagogo veiklą, jo profesinio orientavimo ir informavimo funkcija nagrinėjama mažiausiai. Šiuo metu pradėti steigti profesinio informavimo taškai ir profesinio orientavimo centrai, tame tarpe ir mokyklose. Į šių taškų ir centrų veiklą įtraukiami ir socialiniai pedagogai, tačiau jaučiamas trūkumas literatūros, kuri nagrinėtų socialinių pedagogų vaidmenį profesinio orientavimo ir informavimo sistemoje; nepakanka rekomendacijų pedagogams dėl sėkmingo orientavimo ir informavimo organizavimo. Netgi teisiniuose dokumentuose socialinių pedagogų atsakomybė vis dar apibrėžiama nepakankamai išsamiai ir tiksliai.
Todėl tėvų ir socialinio pedagogo pagalba renkantis profesiją vis dar lieka aktuali tyrimų sritis kalbant tiek apie pagalbos jauniems žmonėms teikimą profesijos pasirinkimo procese, tiek apie socialinių pedagogų veiklos optimizavimą šioje srityje.
Profesijos pasirinkimo ir profesinio orientavimo temą nagrinėjo R. Adamonienė, M. Barkauskaitė, L. Jovaiša, R. Petrauskaitė ir kt. Autoriai daugiausia tyrinėja profesijos pasirinkimą įtakojančius veiksnius, profesijos pasirinkimo pedagoginius ir psichologinius aspektus, profesijos pasirinkimo teorijas, gana plačiai aprašo profesijos pasirinkimo teorinius modelius. Yra atlikti tam tikri tyrimai, nagrinėjantys profesinį orientavimą Lietuvoje – pvz., 2006 m. atliktas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakytas tyrimas, analizuojantis mokinių profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo mokykloje sistemą. Visgi, trūksta literatūros, kuri analizuotų būtent socialinio pedagogo vaidmenį profesinio orientavimo srityje. Tuo tarpu socialinis pedagogas yra tas specialistas, kuris daugiausia dirba su vaikais ir jaunais žmonėmis, ir turi geriausias galimybes (tame tarpe ir tinkamą profesinį pasirengimą) tinkamai įgyvendinti profesinio orientavimo tikslus. Deja, šiam klausimui literatūroje skiriama nepakankamai dėmesio, todėl socialinio pedagogo vaidmuo turi būti nagrinėjamas plačiau.
Darbo tikslas – vertinti tėvų ir socialinio pedagogo pagalbą renkantis profesiją.
Darbo uždaviniai:
1. Analizuoti mokslinę literatūrą pasirinkta tema.
2. Analizuoti mokinių nuomonę apie socialinio pedagogo ir tėvų pagalbą renkantis profesiją.
3. Tirti tėvų nuomonę apie jų ir socialinio pedagogo pagalbą jauno žmogaus profesijos pasirinkimui.
4. Tirti socialinių pedagogų nuomonę apie jų ir tėvų pagalbą renkantis profesiją.
Hipotezė: tėvų pagalba jaunam žmogui renkantis profesiją yra didesnė nei socialinio pedagogo.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Anketinė apklausa;
3. Struktūruotas interviu.
Tyrimo objektas – respondentų nuomonė apie socialinio pedagogo ir tėvų pagalbą profesijos pasirinkimui.
Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje aprašomi teoriniai profesijos pasirinkimo aspektai, apžvelgiamos profesijos pasirinkimo teorijos, sprendimo, susijusio su profesijos pasirinkimu, priėmimo procesas, nagrinėjama Lietuvos profesinio orientavimo sistema. Taip pat aprašoma šeimos ir socialinio pedagogo pagalba jauno žmogaus apsisprendimui rinktis vieną ar kitą profesiją. Antroje dalyje pristatomas atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti moksleivių, jų tėvų ir socialinių pedagogų nuomonę apie tai, kokią įtaką jauno žmogaus profesijos pasirinkimui turi šeima ir socialinis pedagogas, kokiais būdais jauniems žmonėms šeimoje ir mokykloje yra teikiama pagalba renkantis profesiją.
Baigiamajame darbe atskleidžiamos šios profesinės kompetencijos:
1. Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui organizavimas:
1.1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.
3. Saugios ugdytinio aplinkos kūrimas:
3.1. Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui.
3.3. Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą.
4. Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos vaiko ugdymui:
4.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis.
4.2. Koordinuoti socialinės pedagoginės pagalbos teikimą ugdytiniams.
4.3. Gebėti dirbti komandoje.
5. Socialinio pedagogo profesinės veiklos tobulinimas:
5.1. Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.
5.2. Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.