Prekių ženklų apsauga Lietuvoje ir kitose ES šalyse

Kiekvienas gamintojas, nesvarbu ką jis begamintų, tikisi, kad jo pagaminta prekė bus išskirta iš gausybės kitų gamintojų dirbinių. Jau nuo senųjų laikų amatininkai savo dirbinius žymėjo tam tikrais simboliais – savo vardais, pravardėm, šeimos herbais. Kadangi kai kurie amatai ėjo iš kartos į kartą, bei tie amatinkai buvo laikomi savo srities žinovais, jų šeimos herbai neretai įgaudavo panašų ar net didesnį prestižą nei šių laikų prekių ženklai. Tai buvo savotiška moderniojo prekės ženklo pradžia.
Besivystant ekonomikai bei atsirandant žmonių, norinčių pasipelnyti bet kokia kaina, atsirado butinybė tų prekės apsaugai. Buvo sudarytos prekės ženklų registravimo sistemos, įvedami jų apsaugos įstatymai bei pasirašomi įvairūs tarptautiniai prekių ženklų apsaugos susitarimai. Šiais laikais yra nemažai įstatymų, tiek nacionalinių, tiek tarptautinių, siekiančių apsaugoti prekių ženklų savininkų teises, bei iki minimumo sumažinti neteisėtą prekių ženklų panaudojimą. Šiame darbe bus pamėginta apibrėžti prakės ženklo sąvoką, aptarti teritorinę prekių ženklų apsaugą Lietuvoje, bei išnagrinėti būdus, kaip apsaugoti prekių ženklus tarptautiniu mastu.