Prekės ženklo apsauga

Anot Danguolės Klimkevičiūtės (2008), pramoninės nuosavybės (taigi ir prekių ženklų) apsaugos ir nesąžiningos konkurencijos santykis – vienas iš problemiškiausių ir kontroversiškiausių pramoninės nuosavybės apsaugos klausimų. Viena vertus, pramoninės nuosavybės apsauga reiškia pramoninės nuosavybės objektų apsaugą remiantis išimtinėmis teisėmis. Kita vertus, konkurencijos teisė draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją; konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti ar kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.
Vienas iš prekių ženklų teisinės apsaugos ir apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos santykio aspektų – kai nesąžiningos konkurencijos veiksmai atliekami registruojant prekių ženklą (turint nesąžiningų ketinimų paduota paraiška prekių ženklui registruoti); kitas – kai pažeidžiamos prekių ženklo savininko teisės, ir tas pažeidimas yra ne tik Prekių ženklų įstatyme įtvirtintų prekių ženklo savininko teisių pažeidimas, bet ir nesąžiningos konkurencijos veiksmas, t. y. kokiais atvejais prekių ženklo savininko teisių pažeidimas „peržengia“ specialiosios – prekių ženklų teisės – reguliuojamus teisinius santykius ir turi būti ginamas pasitelkus papildomą instrumentą – konkurencijos teisę. Kartu galimi atvejai, kai prekių ženklo (kalbant plačiuoju požiūriu: tiek registruoto prekių ženklo, neregistruoto plačiai žinomo prekių ženklo, neregistruoto žymens su skiriamuoju požymiu) teisių pažeidimo atveju bus taikoma tik konkurencijos teisė, bet netaikoma specialioji – prekių ženklų teisė.