Martyno Mažvydo įtaka Lietuvos kultūrai

Pirmieji lietuvių humanistai, pasukę liuteronybės keliu, vienas kitą vadino saviškiais. Iš jų mokyčiausi buvo profesoriai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapalionis, tačiau istorijos šviesoje didžiausias yra Martynas Mažvydas.
Martynui Mažvydui buvo lemta įgyvendinti ir visų bendrą troškimą- spausdinti lietuviškas knygas. 1547 m. Karaliaučiuje buvo išleista Martyno Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga- „Katekizmas“. Pirmosios lietuviškos knygos išleidimo faktas ir jos turinys yra pažangus ir išskirtinis reiškinys lietuvių tautinės kultūros istorijoje. Pirmoji lietuviška knyga- tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat, pasaulietinės poezijos, muzikos ir mokyklos istorijos pradžia.
Savo darbuose Martyno Mažvydo fenomenui daug dėmesio skyrė: Jovaišas A., Maziliauskas S., Marcinkevičius J. ir kiti mokslininkai bei rašytojai.

Temos aktualumas:
Nors lietuvių literatūrinės kalbos kūrimo užuomazgas ir galima sieti su XVI a. pradžia, su priešmažvydiniu laikotarpiu, tačiau bent šiuo metu, kol dar nėra surasta daugiau ir stambesnių senesniųjų lietuviškų tekstų, jos pradininku yra laikytinas Martynas Mažvydas.

Darbo tikslas:
Apibūdinti Martyno Mažvydo įtaką Lietuvos kultūrai.

Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti Martyno Mažvydo kilmės ir biografijos pagrindinius akcentus.
2. Išsiaiškinti Albrechto sumanytos Martyno Mažvydo politinės misijos Prūsijoje esmę.
3. Detalizuoti Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos- „Katekizmas“ svarbą Lietuvos
kultūrai.
4. Charakterizuoti Martyno Mažvydo paveikslą Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mažvydas“.