Kultūra ir visuomenė visų pirma laikosi veiklių ir darbščių žmonių dėka. Pristatykite kelias tokias asmenybes, turėjusias didelės įtakos lietuvių kultūros ir visuomenės vystymuisi

XIXa. pab. – XXa. pradž. Lietuva išgyveno ypatingą laikotarpį – Tautinį atgimimą. Prieš kalbant apie temos pavadinime minimą aspektą – darbščius, veiklius žmones, kurie turėjo didžiausios įtakos kultūros ir visuomenės vystymuisi, reikia aptarti pačią Tautinio atgimimo sąvoką. Tautinis atgimimas – XIX a. pr. prasidėjęs lietuvių tautinių jausmų gaivinimo ir ugdymo laikotarpis, kai buvo siekiama atgaivinti Lietuvos istoriją, puoselėti kalbą, ugdyti raštiją. Reiškinys dar vadinamas Lietuvių tautiniu sąjūdžiu. Lietuvių tautinio atgimimo aplinkybes lėmė pirmiausia kelių žmonių įtaka: Simono Daukanto romantiškai vaizduojama Lietuvos istorija, iškeliama mintis apie savos, tautinės valstybės sukūrimą; Jono Šliūpo pirmą kartą iškelta politinės Lietuvos nepriklausomybės idėja, noras sumažinti lenkų įtaką Lietuvoje; Povilo Višinskio suformuota nacionalinės demokratijos samprata, iškeliamas šūkis „Lietuva – lietuviams” (tiesa, jo suprasti nereiktų kaip nors pagal šiuolaikinę sampratą; šiandien sakytume, kad tai netolerancijos apraiška, o tuomet nacionalizmas buvo neatsiejama Tautinio atgimimo dalis). Pagrindiniai Tautinio atgimimo židiniai buvo Vilniaus universitetas, Sankt Peterburgas, kuriame vienu metu gyveno Simonas Daukantas bei Varnių ir Žemaičių vyskupystė, kuriai vadovavo Motiejus Valančius (ten buvo padedama knygnešiams; paskelbta priešinimosi rusinimui programa). Svarbiausi pasaulietiniai leidiniai, prisidėję prie Lietuvos valstybingumo siekio ir kultūros stiprėjimo buvo „Aušra“ (pirmasis slaptas pasaulietinis lietuviškas laikraštis, leistas Sumanytojas ir pirmasis redaktorius – Jonas Basanavičius) ir „Varpas“ (slaptas lietuviškas laikraštis, kurį sumanė ir leidimu rūpinosi Vincas Kudirka). Spauda, ko gero, buvo vienas svarbiausių Tautinio atgimimo postūmių, taigi šįsyk pasirinkau kalbėti apie ką tik paminėtus pirmųjų lietuviškų laikraščių autorius – Joną Basanavičių ir Vincą Kudirką. Remsiuosi jų biografijos faktais, istoriniu kontekstu ir savo asmenine kultūrine patirtimi.