Vadybos mokslo raida

Didesnę savo gyvenimo dalį esame vienos ar kitos organizacijos nariai. Kai kurių yra griežta ir formali struktūra, kitų – ne tokios aiškios struktūros. Tačiau visas organizacijas į vieną visumą sujungia ir išlaiko grupė žmonių, kuri kartu siekia bendro tikslo. Visos organizacijos turi vadovus, asmenis atsakingus už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota per 130 tūkst. įvairiausių organizacijų, įmonių, įstaigų. Kiekviena jų turi bent viena vadovą ar savininką. Tačiau yra tokių organizacijų, kuriose įvairaus rango vadovų yra ne vienetai, o dešimtys ar net šimtai.
Vadybos dalykas padeda vadovams, organizacijos nariams ir visai organizacijai suformuoti ir įgyvendinti tikslus ir turėti veiklos perspektyvą. Šiandienos organizacijos prisideda prie dabartinio žmonių gyvenimo lygio standartų, kuria ateitį. Kuriant dabartį ir ateitį negalima nepaisyti ir praeities, nes joje buvo daug atradimų, praeities klaidų. Daugelis autorių mano, kad galima valdyti daiktus arba gamyboje vykstančius procesus, susijusius su žmogaus fiziniu darbu. Žmonėms galima tik vadovauti. Įmones, teikiančias paslaugas arba ministerijas, agentūras, kontoras, mokyklas, ligonines administruojame.
Vadybininko funkcijos yra platesnės negu vadovo. Jis ne tik įgyvendina aukštesniųjų instancijų nurodymus, bet dar motyvuoja pavaldinius bei telkia juos bendram tikslui. Taip pat jis formuoja organizacijos politiką, kuria ateities viziją, kelia strateginius tikslus, atlieka situacijos analizę. Vadyba užsiima ir kiti įmonės darbuotojai, atliekantys minėtas funkcijas. Taigi vadyba yra kolektyvinė veikla.
Darbo tikslas – pateikti teorinius ir praktinius vadybos mokslo raidos pagrindinius aspektus.
Uždaviniai:
1. Apibūdinti vadybos mokslo sampratą bei jos raidą pasaulyje ir Lietuvoje,
2. Pateikti ankstyvuosius samprotavimus apie vadybos mokslą bei šiuolaikinės vadybos teorijas,
3. Pateikti vadovo pagrindines pareigybes bei aptarti jas,
4. Pateikti padarytas išvadas.