Vadybos esmė ir raida.Organizacijos ir vadyba

Tikslas –   supažindinti su vadybos mokslo raida ir vadybos procesu organizacijoje.

Uždaviniai:

• apibūdinti vadybos sąvokas;
• išvardinti ir paaiškinti pagrindines valdymo veiklos sritis;

Kiekvienas žmogus besimokydamas ar dirbdamas priklauso kokiai nors organizacijai: mokyklai, sporto komandai, įmonei. Visas organizacijas į vieną visumą sujungia ir išlaiko grupė žmonių, kuri kartu siekia bendro tikslo. Visos organizacijos turi vadovus – asmenis, kurie  atsakingi už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Vadybos dalykas padeda vadovams, organizacijos nariams ir visai organizacijai suformuoti ir įgyvendinti tikslus ir turėti veiklos perspektyvą. Poveikis kolektyvo veiklai – tai ir yra jo valdymas.

V. A. Graičiūnas pasiūlė terminą vadyba, kuris atitinka tarptautinį žodį menedžmentas, o žmogų, užsiimantį vadyba - vadinti vadybininku (kaip prekybininkas, gamybininkas). Tuomet ir kitos su vadyba susijusios sąvokos tampa suprantamos,  pvz.: gamybos vadyba, prekybos vadyba, paslaugų vadyba ir kt.

Vadyba yra kolektyvinė veikla. Vadyba - tai tikslinga veikla, siekianti suderinti žmonių veiksmus, panaudojant materialinius, finansinius ir darbo ištekliu, norimiems rezultatams gauti. Kadangi visus darbus padaro žmonės, tai vadybą galima apibūdinti ir kitaip:

Vadyba – tai valdymo, vadovavimo mokslas, kuris apima socialinių organizacijų, sistemų valdymą, tai tam tikro istorinio laikotarpio ar šalies praktinių valdymo metodų ir tradicijų visuma, tai gamybos proceso koordinavimo veikla, siekiant optimizuoti ekonominių išteklių naudojimą (Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai, 2001, p. 334).

Kaip procesas vadyba apima visus darbus.

Išskiriamos keturios pagrindinės vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė.

Vadybos mokslo raida. Gilioje senovėje veikė formalios organizacijos: graikų, romėnų armijos, Romos katalikų bažnyčia, „Est India“ kompanija ir kt. Didelę valdymo išmintį buvo sukaupę žyniai, kurie rengdavo valdovų įpėdinius. Pirmosios žinios apie vadybą aptinkamos 6000 metų senumo rašytiniuose šaltiniuose.

Tikslas –   nagrinėti organizaciją kaip sistemą.

Uždaviniai:

• apibūdinti organizacijai keliamus reikalavimus;
• apibrėžti organizacijai būdingas charakteristikas;

Organizacija – tai grupė asmenų, kurių veikla yra sąmoningai koordinuojama, siekiant bendro tikslo (ar tikslų).Organizacija yra socialinė – ekonominė sistema. Organizacija – tai bendradarbiavimo ryšiais susieta žmonių grupė.

Organizacija turi atitikti tokius reikalavimus:

• turėti savo narius;
• atitinkantį įstatymus ir moralės reikalavimus tikslą, kurį visi organizacijos nariai laiko bendru. Tas tikslas gali būti tam tikras rezultatas, tam tikra situacija, būklė, kurios siekiama;
• nariai apgalvotai ir darniai dirba kartu, siekdami bendro tikslo.

Organizacija yra tokia visuma, kurios dalys prisideda prie jos tikslo sėkmingo pasiekimo (Bagdonas E., Bagdonienė L. Administravimo principai, 2000, p.12)

Organizaciją galima pavadinti institucija. Institucija – tai žmonių grupė, turinti tam tikrus išteklius ir susibūrusi siekti bendrų tikslų. Ūkine veikla užsiimančias organizacijas vadiname įmonėmis, jos vykdo vieną ar kelias specifines funkcijas, gamindamos ir paskirstydamos įvairias prekes ir paslaugas. Organizacija turi visas sistemoms būdingas savybes: vientisumą, dalumą, unikalumą, neapibrėžtumą.

Organizacijai kaip sistemai būdingos tokios charakteristikos:

Siekiant organizacijos tikslų, reikia derinti atskirų jos dalių, narių veiksmus, kad sutelktų ir panaudotų išteklius. Vieni teigia, kad organizacijos nariai stengiasi darniai veikti, siekdamos bendrų tikslų. Kiti teigia, kad organizacijos dalys (nariai) siekia savų tikslų, kad jų interesai yra skirtingi ar net priešingi, gali vykti ar vyksta konfliktai. Tikslams pasiekti organizacijoje turi būti tokia dalis, kuri spręstų, kaip reikia derinti atskirų narių veiksmus ir palaikyti ryšius su išore, kitomis organizacijomis. Organizacijoje turi būti vadovybė, turinti valdžią. Valdžia yra paremta išteklių nuosavybe ir pavaldumu.

Įmonė – kaip socialinė-ekonominė sistema. Organizacija yra platesnė kaip įmonė sąvoka, nes ji gali apimti ne tik ūkines įmones, bet ir politinius junginius ( bendrijos, draugijos, partijos). Įmonės ir organizacijos – tai gamyklos, dirbtuvės, bankai, parduotuvės, kirpyklos, kompanijos ir kita. Skiriamos gamybos, prekybos ir paslaugų įmonės.

Gamybos įmonės sukuria materialius daiktus. Jos turi turėti specialias patalpas, įrangą, žaliavas ir medžiagas, kvalifikuotus darbuotojus ir rinką savo pagamintai produkcijai realizuoti. Prekybos įmonė parduoda kitų pagamintą produkciją. Jai irgi reikia specialių patalpų, įrangos, kvalifikuotų specialistų ir rinkos. Paslaugų įmonė nieko apčiuopiamo nesukuria, ji tik teikia paslaugas ir patarnavimus. Ji taip pat turi turėti specialias patalpas, įrangą, kvalifikuotus specialistus ir rinką. Visų įmonių veiklai reikalingas kapitalas – tai pinigai turtui, prekėms ar žaliavoms įsigyti,  darbuotojams už darbą sumokėti.

Visų įmonių egzistavimo prielaidos yra:

•  pelnas;

•  rentabilumas, ne mažesnis už rinkos vidurkį;

•  augimo (plėtros) galimybės (Lukaševičius K., Martinkus B. Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba, 2001, p. 9).