Lietuvos darbo užmokesčio skirtumai ES kontekste

Žmonės dirba skatinami įvairių motyvų: norėdami gauti pajamų, siekdami karjeros, pripažinimo, norėdami bendrauti su kitais žmonėmis ir t.t. Gauti pajamų galima dvejopai: už darbą ir už asmeninio turto naudojimą. Pajamos darbo rinkoje išreiškiamos darbo užmokesčiu, taigi pinigai, kuriuos mes, vartotojai, gauname ir išleidžiame, yra pelnomi iš turto arba uždirbami savo darbu. Nuo 1991 m. vasario 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymas, pagal kurį darbuotojų darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų. Darbo apmokėjimo įstatymas suteikia teisę darbdaviams nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas, profesijų ir pareigų tarifinius kvalifikacinius reikalavimus, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarką. Konkretūs tarifiniai atlygiai, mėnesio algos ar kitos darbo apmokėjimo sąlygos bei darbo normos pagal Lietuvos darbo apmokėjimo įstatymą turi būti nusakomos kolektyvinėse arba samdos sutartyse.
Mokėjimo už darbą sistemų kūrimas, pritaikymas ir palaikymas yra gana problemiškas. Kad būtų sukurta veiksminga mokėjimo už darbuotojų darbą sistema, pirmiausia būtina gerai apsvarstyti ir pasirinkti mokėjimo už darbą politiką, nuspręsti, kiek lėšų skirti darbuotojų atlyginimams, kokiais kriterijais vadovautis, darbuotojams mokant už darbą. Bet kurios mokėjimo už darbą sistemos tikslas pirmiausia turėtų būti konkurencingumo išlaikymas, kad į įmones būtų pritraukti, o vėliau ir išlaikyti geriausi darbuotojai (Stančikas, Vyšniauskas, 1997).
Aukštas nedarbo lygis, mažas darbo užmokestis – vienos didžiausių ekonominių ir socialinių XXI a. pradžios problemų beveik visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje paaiškėjo, jog norint išspręsti ES darbo rinkoje egzistuojančias problemas, neužtenka tik užtikrinti ekonomikos augimą, nes ES darbo rinka tebėra segreguota, diskriminaciją patiria socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, vyrauja lyčių nelygybė darbo rinkoje.
Šiame darbe lyginsime Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių darbo užmokesčio rodiklius, tai leis nustatyti skirtumus ir mūsų šalies darbo užmokesčio trūkumus. Turint analogiškus kitų Europos Sąjungos šalių duomenis, bus galima lengviau suprasti darbo užmokesčio padėtį Lietuvoje. Šie duomenys padės suprasti Lietuvos atsilikimą nuo senujų ES narių, bei nustatyti vyrų ir moterų bei neto ir bruto darbo užmokesčio skirtumus.
Tyrimo objektas – Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių darbo statistika.
Uždaviniai: iškeliami darbo tikslo įgyvendinimui.
1. Ištirti darbo užmokesčio pagrindinius bruožus ir struktūrą.
2. Lietuvos darbo užmokesčio statistiką lyginti su Europos Sąjungos šalių darbo užmokesčio statistika.
3. Palyginti kitus Lietuvos ir Europos Sąjungos statistinius duomenis darančius įtaką darbo užmokesčiui.
Tyrimo metodai – darbas parengtas naudojantis kiekybinio tyrimo metodais. Kiekybiniai tyrimo metodai reiškinius matuoja skaičiais, pateikiama informacija - Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių statistiniai duomenys.
Tai teorinio ir praktinio pobūdžio darbas. Pateikta bendra teorinė medžiaga apie darbo užmokestį Lietuvoje ir pasaulyje. Darbe naudota teorinė, statistinė, teisinė literatūra ir elektroniniai duomenų šaltiniai. Praktinėje dalyje Lietuvos darbo užmokesčio rodikliai lyginami su Europos Sąjungos atitinkamais rodikliais. Remiantis literatūros analize, galime teigti, kad Lietuvoje beveik nėra atlikta Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių darbo užmokesčio lyginimo analizių.