Šalies darbuotojų apmokėjimo lygis ir dinamika ES kontekste

Temos aktualumas. Mūsų šiandieniniame pasaulyje suprantama vis didesnė „žmogiškojo“ kapitalo reikšmė visai šalies ekonomikai. Norint valstybei tapti ekonomiškai išsivysčiusia šalimi didelį dėmesį reikia kreipti į šalies darbo rinką bei užimtumą, darbuotojų apmokėjimo lygis ir jo dinamika. Šalies išsivystymo lygį parodo konkretus darbuotojų ir darbuotojų užmokesčio pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas. Konkrečioje ekonominėje srityje dirbančių gyventojų skaičius lemia kurios veiklos ekonomikoje užima dominuojančią poziciją, kaip našiai veikia jos ekonomika. Todėl mūsų valstybei labai svarbu žinoti kokiose ekonominėse veiklose daugiausiai yra apmokami ir pasiskirstę gyventojai.

Darbo užmokestis yra darbo jėgos vertės piniginė išraiška arba jos kaina, kurią Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Darbo apmokėjimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. vasario l d. Darbuotojų užmokesčio svarbumas labai aktualus rinkos ekonomikos sąlygomis, vykstant kovai už rinkos pasidalijimą, atsirandant nedarbui.

Sparčiam ekonomikos augimui didelę reikšmę turi darbuotojų apmokėjimo lygio dinamiškas augimas. Pats svarbiausias valstybės socialinės politikos uždavinys – šalies darbuotojų apmokėjimas ir jo dinamika. Apmokėjimas už darbą visada buvo aktuali ekonominė ir teisinė problema. Sprendžiant darbo apmokėjimo klausimus, tiesiogiai susiduria darbuotojų ir darbdavių interesai. Šie klausimai sprendžiami laikantis vadinamosios socialinės partnerystės principų arba supriešinant vienus su kitais.

Darbo problema. ES šalys vykdo įvairias darbuotojų apmokėjimo lygio ir dinamikos vystymo programas, kurios glaudžiai susijusios su konkrečių rajonų sąlygomis ir visos šalies, ES interesais efektyviai didina užimtumą ir darbo užmokesčio kitimą. Tačiau vis dažniau atsisakoma griežtos pareigybių klasifikacijos ir kiekvieno darbuotojo užmokesčio fiksavimo. Todėl yra labai svarbu atitinkamos politikos pasirinkimas sprendžiant darbo užmokesčio organizavimą, darbo apmokėjimo modelius, jų funkcijas ir veiksnius analizuojant darbuotojų apmokėjimo lygio pokyčius ir dinamiką ES šalyse. Norėdami palyginti Lietuvos ir pasirinktų Europos Sąjungos šalių pragyvenimo lygį, pajamas vidutinės bazinės algas, bazinės algos didėjimo ir padidėjimo tempai, bruto ir neto darbo užmokesčius pirmiausiai turime nustatyti savo šalies ir pasirinktų ES šalių darbo užmokesčio rodiklius ir dydžius, t.y.. darbo rinkos dinamikos analizę, bruto, neto darbo užmokesčio analizę bruto ir neto darbo užmokesčio dinamikos santykinių dydžių analizę.

Darbo objektas – Šalies darbuotojų apmokėjimo lygis ir dinamika ES kontekste.

Darbo tikslas – palyginti pasirinktos šalies (Estija ir Latvija) darbuotojų apmokėjimo lygį ir dinamiką ES kontekste.

Darbo uždaviniai:

1. Teoriniu aspektu išanalizuoti Lietuvos darbo apmokėjimo lygį;
2. Pateikti teritorines Lietuvos darbo apmokėjimo lygio ir dinamikos ES analizės metodiką;
3. Išanalizuoti ir palyginti pasirinktų ES šalių darbuotojų apmokėjimo lygį ir dinamiką: (Baltijos šalių darbo rinkos dinamikos analizę, bruto, neto darbo užmokesčio analizę bruto ir neto darbo užmokesčio dinamikos santykinių dydžių analizę, jo kitimas atsižvelgiant į pasirinktą nagrinėti šalį Estiją ir Latviją);
4. Apibendrinti darbo išvadas ir pateikti pasiūlymus.

Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė ir jos sisteminis pateikimas, statistinių duomenų analizė ir interpretacija, matematinės ir aprašomosios statistikos metodai (grafikai, diagramos, lentelės).

Informacijos šaltinių apžvalga. Apie šalies darbuotojų apmokėjimo lygis ir dinamika ES kontekste kol kas, nei vienas autorius nėra nagrinėjęs, tad ši tema yra pakankamai naujoviška. Darbas yra parengtas išnagrinėjus LR darbo apmokėjimo įstatymo straipsnius, Statistikos departamento darbo užmokesčio duomenys, ES darbo užmokesčio duomenys, darbo užmokesčio apskaičiavimo specialistų straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų ministerijų bei valstybės institucijų teisės duomenimis ir straipsniais, kitais dokumentais. Taip pat buvo nagrinėjami užsienio autorių darbai ir internetiniai šaltiniai.

Darbo struktūra. Darbą sudaro: tituliniai lapai; turinys; lentelių ir paveikslų sąrašas, santrumpos. Toliau seka 3 dėstomosios dalys: teorinėje darbo dalyje išanalizuojama teoriniu aspektu Lietuvos darbo apmokėjimo lygis; metodinėje dalyje bus pateikti tyrimo metodai ir priemonės; praktinėje dalyje – bus atlikta aprašomoji statistika ir lyginamoji analizė pasirinktos šalies (Estija ir Latvija) darbuotojų apmokėjimo lygio ir dinamikos ES kontekste. Darbo gale pateiktos: išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių kalba, santrauka anglų kalba.