Baltarusijos partinės sistemos raida po 1990 m.

Užsienio šalių istorijos ir politikos raidos išmanymas svarbus keliais aspektais. Ypatingai tai tampa aktualu, kai kalbama apie kaimynines šalis, kuriose politinė santvarka yra kitokia, negu mūsų krašte.

Viena tokių šalių yra Baltarusija, kuri, subyrėjus Sovietų Sąjungai, pasirinko kitokį negu šiandieninė Lietuva, kelią. Įdomi detalė, nors šalių istorija 30 metų vystėsi skirtingai, pastaruoju metu Lietuvos valdžios nuolat priekaištauja Baltarusijos prezidentui ir vis bando įrodyti, kad jis valdžioje yra neteisėtai, kai tuo pat metu iš Baltarusijos jokių aiškinimų Lietuvai, kad jos valdžia irgi, galimai, neteisėta ar kad ji pasirinko ne tą raidos kelią, nėra buvę.

Tai leidžia išsikelti pirmą klausimą – kokia santvarka, vertinant objektyviai, yra geresnė – imitacinė demokratija, vis labiau primenanti oligarchiją ar tvirtas, autoritarinis valdymas.

Kitas niuansas – nepaisant sisteminės žiniasklaidos brukamos informacijos, Baltarusija, skirtingai nuo Lietuvos, yra išsaugojusi savo miškus, miestai šioje šalyje švarūs, žmonės turi gal ir ne pačius pelningiausius, bet darbus, sveikatos apsaugos sistemai skiriamas nemažas dėmesys. Tai suponuoja antrą klausimą – kiek šalies socialinė gerovė priklauso nuo jos politinės sistemos.

Galiausiai, įvertinus bendras pastarojo meto tendencijas, galima užduoti trečią klausimą – jeigu nesisaugančioje, mitinguojančioje, tris kartus daugiau gyventojų turinčioje Baltarusijoje užsikrėtusiųjų COVID 19 yra panašiai negu suvaržytoje ir uždarytoje Lietuvoje, ar tikrai demokratinis valdymas yra geresnis ir veiksmingesnis negu autoritarinis.

Pagrindiniai darbo klausimai būtų tokie. Atsakymų į juos bus ieškoma panaudojant ne tik politikai, bet ir socialiniams aspektams skirtą medžiagą, kuri leistų atskleisti ne tik kaip vystėsi kaimyninės šalies politinė sistema nuo 1990 m. iki mūsų dienų, bet ir koks buvo jos socialinis bei ekonominis poveikis.

Darbe bus naudojama Turinio analizė. – tai metodas, kurio metu yra analizuojami tekstinę, vizualinę ar garsinę formą turintys duomenys. Priklausomai nuo tyrimo tikslų, gali būti naudojama kiekybinė arba kokybinė turinio analizė. Pirmuoju atveju metodas suteikia galimybę išsiaiškinti, pvz., tam tikrų temų ir problemų vaizdavimo intensyvumą pasirinktame duomenų šaltinyje. Kokybinė turinio analizė padeda identifikuoti temines kategorijas, kurių pagrindu yra pateikiamas sisteminis tiriamo reiškinio vertinimas. Konkrečiai, kokybinė turinio, orientuoto į pasirinktą problemą – Baltarusijos politinė santvarka po Sovietų Sąjungos žlugimo – analizė.

Šaltiniai – moksliniai darbai ir straipsniai skirti postsovietinės erdvės analizei, postsovietinės politikos analizei, Baltarusijos norminiai aktai bei dokumentai ir t.t.