Lietuvos politinės partijos ir partinė sistema

Atkūrus nepriklausomybės aktą, prasidėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo procesas, nulėmęs labai dinamišką partinės sistemos formavimąsi, teisiškai įteisintą Lietuvos Respublikos konstitucijoje, priimtoje 1992 m. bei Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatyme, priimtame 1990 m., kuris buvo pakeistas 2004 m. Lietuvos Respublikos (toliau LR) politinių partijų įstatymu (toliau PPĮ). Taip prasidėjo laisvas visuomenės būrimasis į atskiras politines partijas.
Partinės sistemos sąvoka atspindi valstybėje veikiančių ir dalyvaujančių kovoje dėl valstybės valdžios politinių partijų skaičių ir tarpusavio santykį. Partinei sistemai formuotis didelę įtaką turi politinių jėgų santykis valstybėje, visuomenės politinės kultūros lygis, rinkimų sistema ir valstybės režimas. Partijos yra ne vien kovos dėl valdžios instrumentai, bet ir svarbios sprendimų priėmimo dalyvės. Todėl bent demokratinėse šalyse politinės partijos daugiau negu bet koks kitas politinės sistemos elementas įkūnija politikos esmę.
Konstituciškai Lietuvos Respublika – demokratinė valstybė, todėl demokratijos ir nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje atgaivino vieną fundamentaliausių šiuolaikinės demokratijos institucijų – daugiapartinę sistemą. Būtent tokia sistema ir vyrauja šiuo metu Lietuvoje.
Apie politiką, politines partijas daug informacijos gauname iš televizijos, spaudos ir kitų informacinių priemonių. Tačiau iki šiol Lietuvoje nėra paskelbta išsamesnės dabartinių politinių partijų studijos, stokojama net sistemingos informacijos apie šiuolaikinių Lietuvos partijų atgimimo, jo etapus, partijų organizacinę sandarą bei politinę programą.
Taigi kursinio darbo tikslas ir uždaviniai– išsamiai ir visapusiškai atskleisti Lietuvos politinių partijų ir partinės sistemos sąvoką, politinių partijų klasifikavimą ir funkcijas, taip pat apžvelgti partijų atsiradimo istoriją ir raidą, atskleisti šiuolaikinį požiūrį į politines partijas.