Politinių partijų svarba LR viešojo administravimo sistemų kontekste

Visuomenės dalyvavimas viešajame administravime Lietuvoje įgyvendinamas įvairiais būdais: pavienių asmenų ir interesų grupių veikla, rengiant viešus svarstymus, pranešimus ir komentarus, organizuojant demonstracijas, vykdant rinkimines kampanijas bei lobizmą, dalyvaujant nevyriausybinių organizacijų, profsąjungų, politinių partijų bei kitų visuomeninių junginių veikloje. Piliečiai veikdami kartu gali daryti didesnę įtaką valdžiai ir jos priimamiems sprendimams, todėl šiuolaikinėse valstybėse pagrindiniai organizuoto poveikio dariniai yra interesų grupės, nevyriausybinės organizacijos ir politinės partijos. Pagal LR Viešojo Administravimo įstatymą valstybės valdymo administravimo sistemą sudaro tokie administravimo subjektai: valstybinio administravimo (centriniai, teritoriniai), savivaldybių administravimo ir kiti administravimo subjektai. Prie kitų administravimo subjektų priskiriamos ir politinės partijos, kurių veiklą nagrinėsiu šiame darbe.
Itin svarbus tarpininko vaidmuo tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų tenka politinėms partijoms, kurios tarpusavyje skiriasi veiklos tikslais ir metodais, įtakos valdžiai šaltiniais ir kitomis ypatybėmis. Partija - vienas iš pagrindinių šiuolaikinės visuomenės institutų, be kurių būtų neįmanomas atstovaujamosios demokratijos funkcionavimas. Politinės partijos, kurių pagrindu susiformuoja partinės sistemos, praktiškai yra vieni svarbiausių institutų, inspiruojančių atstovaujamosios demokratijos funkcionavimą. Šie, skirtingas interesų grupes vienijantys ir atstovaujantys institutai, piliečiams suteikia galimybę ne tik tiesiogiai dalyvauti politikoje, bet ir turėti savo atstovus renkamuose valdžios organuose. Politinės partijos identifikuoja skirtingų ideologinių pažiūrų piliečius ir atstovaudamos juos kaip institucijos išreiškia piliečių nuomonę. Nors apie partijas buvo kalbama dar Antikoje, tačiau JAV ir Europoje apie jas dar ilgą laiką vyravo neigiamos nuostatos. Pasaulyje politinės partijos paplito tik XX a., o iki XIX a. vidurio politinės partijos Anglijoje dar nedalyvavo parlamentiniuose rinkimuose. Tuo metu buvo manoma, kad siekdamos valdžios partijos skaldo visuomenę.
Politinės partijos kūrėsi įvairiais pagrindais: religiniu, klasiniu, regioniniu, etniniu ir kt. Šiuolaikinėse valstybėse buvo pradedama suvokti partijų kaip žmonių interesams atstovaujančiųjų institucijų svarba. Jų vaidmuo dar labiau išaugo industrinėse visuomenėse.
Darbo objektas: politinių partijų svarba Lietuvos Respublikos viešojo administravimo sistemų kontekste.
Darbo tikslas: išanalizuoti politinių partijų svarbą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo sistemų kontekste.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti politinių partijų sampratą.
2. Aptarti politinių partijų raidą Lietuvoje.
3. Apžvelgti politinių partijų struktūrą ir funkcijas.
4. Išsiaiškinti politinių partijų veiklą ir svarbą LR viešojo administravimo sistemų kontekste.
Darbo metodas: mokslinės literatūros ir norminių aktų analizė.