Kas penktojoje Prancūzijos respublikoje lėmė partinės sistemos pokyčius ir kaip jie atsispindėjo realybėje?

Galima drąsiai teigti, jog partinės sistemos teoriją bei charakteristiką interpretavo ne vienas žymus politologas ar filosofas, tačiau vienas iš pirmųjų šį terminą savo knygoje ,,Politinės partijos’’ (angl. ,,Political parties’’) panaudojo M. Duverger. Jis savo knygoje teigia, jog partinė sistema yra daugelio sudedamųjų veiksnių, kurie apima universalius ir specifinius šalies bruožus, rezultatas. M. Duverger partinę sistemą apibrėžia kiekvienos šalies sistemos sudedamųjų dalių – partijų – charakteristikomis. Be to, teigė, jog partinė sistema yra rezultatas, susidedentis iš šalies rinkimų sistemos bei to, kas sukelia tam tikrą sąveiką tarp valdžios ir parlamento. Vėliau jo apibrežimą papildė ar pakeitė vėlesni mąstytojai kaip G. Sartori ir kiti. Tačiau, nepaisant įvarių interpretacijų ir pasikeitimų, galima daryti aiškią prielaidą, jog partinė sistema tai raktinis faktorius, studijuojant politines partijas, o dar plačiau lyginant jų analizę. Be to, partinė sistema visuomet buvo labia susijusi su kontrole, valdžios formavimu, todėl ne kartą buvo teigiama, jog partinę sistema svarbu ne tik charakterizuoti, bet ir suprasti jos priežastis ir pasekmes. Ypatingai jos daromą įtaką demokratijos kokybei. Partinės sistemos įtaką demokratijai galima pamatyti ir Prancūzijos pavyzdyje, kuriame aiškiai matoma, kokia buvo šalies partinė sistema Trečioje ir Ketvirtoje respublikose ir kaip pasikeitė ji bei pati demokratija susikurus naujai, Penktajai Prancūzijos respublikai. Apskritai Prancūzijos partinė sistema yra neįprasta tarp visų Vakarų demokratijų. Kaip teigė John D. Huber, Prancūzijos perėjimas iš Ketvirtosios respublikos į Penktąją, gali būti vadinamas dramatiškiausiu istorijoje pavyzdžiu, kaip pakeitus demokratiškas taisykles šalyje, gali paskisti visas demokratijos veikimas.

Šio darbo tikslas – gilinantis į Penktosios Prancūzijos respublikos partinės sistemos pokyčius po Ketvirtosios respublikos žlugimo, aptarti, kokios priežastys lėmė šiuos pasikeitimus pradėjusioje gyvuoti respublikoje ir išanalizuoti, kaip šie pokyčiai atsispindėjo realybėje.

Pirmoje dalyje bus aptariamas perėjimas nuo Ketvirtosios Prancūzijos respublikos į Penktąją: Ketvirtosios respublikos partinės sistemos ypatybės bei supažindinama su esminėmis priežastimis, lėmusiomis Penktosios respublikos sukurimą. Antrojoje dalyje bus aptariami Penktosios respublikos pagrindiniai partinės sistemos pokyčiai. Trečioje dalyje bus pereita prie priežasčių, lėmusių šiuos pokyčius bei paskutinėje, ketvirtojoje dalyje, bus atskleista, kaip partinės

sistemos pokyčiai atsispindėjo realybėje.