Darnaus vystymosi idėjos švietime

Temos aktualumas. Nuo XX amžiaus antrosios pusės, žmogaus, atskirų socialinių grupių bei visos visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo klausimas įgauna vis didesnę prasmę, sprendžiant daugelį visuomenėje iškylančių problemų. Tokią padėtį sąlygoja kintanti socialinė, ekonominė, kultūrinė, politinė ir aplinkos situacija tiek atskiro individo, tiek visos visuomenės lygmenyse (Janušauskaitė, 2008).

Darnus vystymasis– tai vystymasis, plėtra užtikrinanti geresnę gyvenimo kokybę tiek dabartinei, tiek ir ateities kartoms. DV susideda iš trijų esminių elementų – ekonominės aplinkos, socialinės aplinkos ir aplinkos kokybės – ir siekia balanso tarp jų vystymo(si). Kitaip tariant, ekonominė plėtra bus darni ir tvari, tik jei ji kartu teigiamai veiks socialinę aplinką ir mus supančios aplinkos kokybę.

Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. Darnus vystymasis gali būti apibūdinamas kaip vystymasis, kurio metu užtikrinamas ilgalaikis ekonomikos stabilumas, darnus socialinis vystymasis (orientuotas į visuomenės gerovę, sveikatą, išsilavinimą) bei racionalus aplinkos išteklių panaudojimas institucine sistema grįstoje demokratinėje visuomenėje.

Nacionalinės darnaus vystymosi švietimo programos paskirtis – sukurti darnaus vystymosi švietimo sąlygas, tobulinti formaliojo bei neformaliojo švietimo, savišvietos bei visuomenės informavimo kokybę, kad kiekvienas žmogus gebėtų prisidėti prie darnaus vystymosi – asmeniškai, profesine veikla, dalyvaudamas visuomenės gyvenime – vietos ir pasaulio mastu (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2007).

Darbo tikslas – atskleisti darnaus vystimosi idėjų sklaidos svarbą ir galimybes švietime.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kas yra darnus vystimasis.
2. Pateikti darnaus vystimosi idėjų sklaidos svarbą ir galimybes švietime.

Metodas: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė.