Gabūs vaikai švietimo sistemos kontekste

Daugelis pasaulio šalių susirūpinę ne tik kokybiško išsilavinimo siekiu, bet ir gabių vaikų, jaunimo ugdymu, pabrėždami vis didesnę žmogiškųjų išteklių svarbą šiandieniniame pasaulyje. Tam, kad ir toliau sparčiai vystytųsi pasaulio ekonomika, technologijos ar kitos ūkio šakos, būtinas žmogiškasis potencialas, pasižymintis ne tik patikimomis žiniomis, praktiniais gebėjimais ar įvairiomis kompetencijomis, bet ir ypatingais gabumais. Nors gabių vaikų ugdymas pradedamas dar mokyklos suole, atskirose šalyse net ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, visgi svarbu išsiaiškinti jų tolesnį ugdymą ir veiklą visuomenės gyvenime.
Daugelis autorių, tokių kaip A. Giddens (2001), J. Freeman (2007), F. J. Monks ir I. H. Ypenburg (2003) nagrinėja gabių gabių vaikų sampratą, lygina gabumą su talentingumu, tiria gabiųjų vaikų prisitaikymą visuomenėje ir tolimesnę jų gabumų raidą. Taip pat domimasi kaip tokie vaikai ugdomi, kaip švietimo sistema padeda tokiems vaikams tobulėti. Daroma daug tyrimų (V. Targamadzė, 2005; A. Brandišauskienė, 2006), kuriais nagrinėjamas bendraamžių požiūris į gabiuosius draugus, bei negabiųjų vaikų mokyklos nelankymo priežastys. Todėl neišvengiamai kyla problema, kokios yra sąlygos gabių vaikų ugdymui, ir koks bendraamžių vaikų požiūris į gabiuosius draugus.
Pagrindinis šio darbo tikslas: išsiaiškinti kokią vietą švietimo sistemoje ir visuomenėje užima gabieji vaikai. Šiam tikslui keliami uždaviniai:
1. pristatyti skirtingų autorių gabių vaikų apibūdinimus;
2. išsiaiškinti kokios vyrauja gabių vaikų ugdymo salygos Lietuvoje ir užsienyje.
3. išanalizuoti bendraamžių požiūrį į išskirtinių gabumų turinčius vaikus;