Elektroninės knygos

Inovacijos suvokiamos labai plačiai ir įvairiai: mokslinėje literatūroje šiuo klausimu yra įvairių nuomonių ir pozicijų. Bendru atveju galima teigti, kad inovacija – tai funkcinė, iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju. Inovacija gali būti laikoma idėja, veikla ar koks nors materialus objektas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupei ar organizacijai, kuri jį įgyvendina ar naudoja. (1 šaltinis, 6p.).

Pagal P. F. Drucker, inovacija – tai gebėjimas pastebėti pasikeitimą ir tinkamai jį panaudoti verslo sėkmei. Jis aprašo sistemingą inovaciją – nuoseklų tokių pasikeitimų ieškojimą ir išnaudojimą, kurią gali praktikuoti bet kuri bet kokio dydžio įmonė. Inovacija – tai veikla, kuriai nereikia jokio ypatingo talento ar įkvėpimo.

P. F. Drucker nurodo septynis inovacijų šaltinius. Toliau jie išvardyti nuo mažiausiai rizikingų iki rizikingiausių:

a) netikėta sėkmė ar nesėkmė;

b) neatitikimai tarp visuotinai priimto realybės modelio ir faktų;

c) esminio proceso, kuris priimamas kaip duotybė, neadekvatumas;

d) industrijos ar rinkos struktūros pokyčiai;

e) demografijos pasikeitimai;

f) suvokimo pasikeitimas;

g) naujos žinios.