Elektroninio verslo taikymo aspektai: vieno atvejo tyrimas

Temos aktualumas ir naujumas.
Pastaraisiais metais įmonė, norėdama išlikti ir sėkmingai egzistuoti, privalo integruoti į verslo procesus informacines technologijas. Tradiciniai verslo būdai konkurencinėmis sąlygomis yra nepakankami siekiant ilgalaikio efekto. Nuolat kintantys visuomenės poreikiai ir jos kaita iš industrinės į informacinę sąlygoja ir verslo procesų pokyčius. Todėl dauguma įmonių tradicinius verslo procesus perkelia į elektroninę erdvę, o informacinės technologijos ir nuolat vykstanti jų plėtra yra pagrindinis verslo perkėlimo į virtualiąją erdvę variklis. Informacinės technologijos leido, o kai kuriais atvejais privertė įmones iš naujo apibrėžti savo verslo modelius ir pertvarkyti savo vidaus pajėgumus, kad galėtų išnaudoti elektroninio verslo metodus. Šie pokyčiai yra naudingi įmonei, nes suteikia galimybę siekti įvairių tikslų: mažinti kaštus; užtikrinti platų prekių ir paslaugų pasirinkimą bei konkurencines kainas, patogų ir efektyvų klientų aptarnavimą, prekių gabenimą, tiekimo sistemą; leidžia efektyviau valdyti ir optimizuoti verslo procesus, pasiekti platesnes rinkas, betarpiškai bendrauti su tiekėjais ir vartotojais. Įmonės, tikslingai išnaudojančios elektroninio verslo galimybes, įgyja konkurencinį pranašumą vidaus bei užsienio rinkose. Ir kuo daugiau tokių įmonių, tuo didesnis yra bendras valstybės konkurencingumas. Todėl kiekvienos šalies ekonominis augimas siejasi su tuo, kaip efektyviai verslas įvaldys elektroninę erdvę. Savo ruožtu, minėtas procesas labai priklauso nuo vidinių aplinkybių kiekvienoje valstybėje. O būtent: valdžios institucijų gebėjimo sudaryti verslui palankias sąlygas, verslininkų kompetencijos ir išradingumo, vartotojų pasitikėjimo naujomis technologijomis.
Elektroninis verslas dar nėra galutinai subrendęs ir susiformavęs, todėl gali būti traktuojamas, kaip viena iš naujausių verslo rūšių. Didelę įtaką elektroninio verslo taikymui ir tobulėjimui daro verslo partnerių bendradarbiavimas. Vykstant eurointegraciniams procesams daugelis įmonių neapsiriboja vietine rinka, o ieško užsienio partnerių ar kuria savo įmonių filialus užsienio šalyse. Dar vienas variantų - kuriami užsienio firmų filialai. Tai iš esmės pakeitė įprastinį verslo suvokimą ir sudarė sąlygas verslo plėtrai pasauliniu mastu bei naujo verslo modelių kūrimui.
Lietuvoje jau yra nemaža įmonių, kurių veikla yra orientuota į elektroninį verslo vystymą. Vis daugiau šalies įmonių plėtoja informacines sistemas. Kompanijos, kurios jau išbandė naujosios rinkos privalumus, didina investicijas į elektroninį verslą ir tikisi pelno. Informacija tampa verslo strateginiu resursu, o informacinės infrastruktūros išvystymo lygis – svarbiausia elektroninio verslo plėtojimo sąlyga. Ir visgi, nežiūrint sparčių procesų pasaulyje ir Lietuvoje, nemažai daliai mūsų šalies įmonių elektroninio verslo diegimas tėra pirmoji pažintis su verslo procesų optimizavimu ir tobulinimu. Nors perspektyvos yra didelės, susiduriama su eile kliūčių. Lietuvoje yra pakankamas mokslo ir švietimo potencialas – universitetai ir mokslo įstaigos, ruošiančios reikalingus aukštos kvalifikacijos specialistus, bet šviečiamosios medžiagos, literatūros šaltinių, nurodančių, kaip vystyti ir tobulinti elektroninį verslą, lietuvių kalba nėra daug. Dėl šios priežasties daugelis elektroninio verslo taikymo aspektų praktikoje dar nėra įsisavinti ir vienas svarbiausių kiekvienos kompanijos uždavinių yra tinkamai pasirinkti verslo modelį, kitaip tariant, apibrėžti koknkrečiai įmonei tinkamiausius elektroninio verslo taikymo aspektus. Atsižvelgiant į tai yra sudaroma įmonės veiklos strategija. Savo ruožtu, pasirinktus aspektus ir strategiją sąlygoja įmonės ištekliai. Šių veiksnių visuma yra verslo koncepcijos esmė. Vienos įmonės savo veikloje taiko aiškius ir paprastus verslo modelius, o kitų veikloje vieno aiškaus taikytino modelio dominavimo išskirti negalima.
Darbo problema - kokiais būdais teoriniai elektroninio verslo aspektai veikia praktikoje?
Darbo objektas – elektroninis verslas.
Darbo tikslas – atskleisti praktinius e – verslo taikymo ypatumus.
Darbo uždaviniai:
• Aptarti elektroninio verslo atsiradimą, sąvoką, modelius;
• Paanalizuoti e – verslo modelių taikymo galimybes;
• Apžvelgti elektroninio verslo situaciją ir plėtros galimybes Lietuvoje;
• Išanalizuoti e – verslo taikymo aspektus per konkrečios įmonės veiklą.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, interneto šaltinių analizė, įmonės aplinkų analizė, statistinių duomenų analizė.
Darbo struktūra: Darbo apimtis yra 53 puslapiai, jį sudaro 3 dalys, įvadas bei išvados. Pirmoje darbo dalyje aprašomas elektroninio verslo atsiradimas, jo raida, sąvoka, modeliai, jų taikymas versle, apžvelgiami įvairių autorių darbai šia tema. Antroje dalyje pateikiama elektroninio verslo analizė Lietuvoje: egzistuojanti teisinė bazė, e – verslo situacija, plėtros galimybės bei kliūtys. Trečioje dalyje nagrinėjamos įmonės X veikla, taikant elektroninio verslo modelį. Pateikiamos išvados bei rekomendacijos tolesnei įmonės veiklai.
Rašant darbą, buvo remtasi užsienio bei lietuvių autorių literatūra (pagr. V. Davidavičienės, D. Jovarauskienės, A. Markevičienės, N. K. Paliulio, V. Sūdžiaus monografijomis bei straipsniais), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės aktais.
Darbas reikšmingas tolesniam elektroninio verslo, jo modelių taikymo teoriniam ir praktiniam nagrinėjimui; taip pat į darbo tyrimo rezultatus gali būti atsižvelgta vykdant tolesnę įmonės X veiklą.