Informacijos išteklių vadyba organizacijoje: praktinio taikymo aspektas

Apie informacijos ir žinių valdymo poreikį pradėta kalbėti 20 a. antrojoje pusėje, kai buvo pastebėta, kad sėkminga žmonių veikla priklauso nuo gebėjimo efektyviai kurti, organizuoti ir naudotis informacija bei žiniomis. Nuolatinis informacijos svarbos augimas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje nulėmė informacijos amžiaus sampratos atsiradimą. Pažinimo, mokymosi, sprendimų priėmimo, komunikacijos, pasaulio suvokimo ir kiti esminiai žmogaus egzistenciniai procesai yra susiję su informacijos priėmimu ir perdavimu, apdorojimu, žinių kūrimu, kas sąlygoja visuotinį informacijos ir žinių pobūdį. Šiandieninis informacijos supratimas siejamas su informacinės veiklos kompiuterizavimu, naujomis technikos rūšimis, informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo technologijomis. Kai informacija pagrinde ėmė sklisti tarptautiniais kompiuterių tinklais ir kitomis elektroninėmis priemonėmis, atsirado oficialus informacijos vadybininko vaidmuo. Informacijos vadybą apibrėžti mėgino daugelis autorių, tačiau kiekvienas jų akcentavo skirtingus aspektus. Tačiau tapo visuotinai pripažinta, kad informacijos vadyba akcentuoja informacijos, kaip organizacijos strateginių išteklių traktavimą prilyginant juos kitiems ekonominiams ištekliams, tokiems kaip gamtiniai ištekliai, darbas, finansai. Taigi, į informaciją imta žiūrėti, kaip į ekonominį išteklių. Nauja disciplina, žinoma kaip „informacijos išteklių vadyba“, plačiai pritaikoma įvairiose srityse.
Šio darbo tikslas – aprašyti minėtąją discipliną ir remiantis vienos organizacijos pavyzdžiu panagrinėti jos praktinį pritaikymą.
Darbo uždaviniai:
trumpai apžvelgti, kas yra informacijos ištekliai ir ką vadiname informacijos išteklių vadyba;
pateikti duomenis apie atsinaujinusios bibliotekos, kaip informacijos išteklių šaltinio, veiklą;
paanalizuoti konkrečios bibliotekos informacinę-vadybinę veiklą.