Aktualios paauglių psichologinės problemos

Paauglystė – gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu subrendimu. Hormonų antplūdis sukelia sparčios raidos laikotarpį, kuris mergaitėms prasideda apie 11-uosius, o berniukams apie 13-uosius metus.

Paauglystės laikotarpiu vyksta intensyvus savęs suvokimas, savojo įvaizdžio formavimasis, gyvenimo tikslų ieškojimas, vertybių sistemos formavimasis. Paauglių savęs vertinimas yra nepastovus, nuolat kintantis ir susijęs su jų egocentriškumu bei dažnais emocijų svyravimais. Be to, pasak S.Harter, metų paaugliai patiria didelį distresą dėl sumišimo savęs suvokimo procese, o tai mažina jų atsparumą stresui. Dėl šių priežasčių ir paauglio polinkio savianalizei gali formuotis realybės neatitinkantis požiūris į save, pasireiškiantis blogesniu savęs vertinimu [Medicina (2003), 39 tomas, Nr.7 ]

Beveik visais atžvilgiais jaunimo situacija kasmet darosi blogesnė. Paauglių savižudybių taip dramatiškai daugėja, kad db jos yra antroji pagrindinė keturiolikmečių-dvidešimtmečių mirtingumo priežastis. Per pastaruosius keletą metų teoriniai pasiekimai ir pavyzdžiai nugrimzdo į praeitį, nublanko. Narkomanija, jaunimo nusikalstamumas, paauglių neštumas, seksualiniu būdu plintančios ligos ir desperacija yra statistiškai priblioškiantys [ Ross Campbell „ Kaip mylėti savo paauglį“, leidykla „katalikų pasaulis“, Vilnius 1998m., 7psl].

„Teoretikų nuomone, pagrindinis paauglių ypatumas yra gebėjimas abstrakčiai mąstyti. Paauglys geba abstrahuoti, apibendrinti, lyginti, samprotauti, įrodinėti, daryti išvadas, gali įsivaizduoti savo ateitį apsvarstyti socialines problemas, ko negeba daryti vaikas“, – aiškina psichologė- J. Beniulienė.