Psichologinės krizės ir gyvenimo prasmės problemos

Psichologinė krizė – tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir emociškai jam reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Krizė – tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos sukelta būsena, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, bejėgiškumas, nesaugumas, pasimetimas ir kiti išgyvenimai. Taigi psichologines krizes sukelia įvairios, už įprasto patyrimo ribų išeinančios situacijos, sutrikdančios žmogaus psichinę sveikatą, psichologinę gerovę, socialinį funkcionavimą ir adaptaciją. Plačiau psichologinė krizė yra tokia būsena, kuri atsiranda po patirto stresinio įvykio. Pavyzdžiui, po patirto stipraus sukrėtimo, kai gresia pavojus gyvybei ar panašiai, kai kurį laiką žmogus negali atsikratyti įkyrių minčių apie įvykį, nors kartu ir vengia prisiminimų apie jį. Tuomet padidėja fiziologinis jautrumas, išgyvenama baimė, žmogus yra sudirgęs, praradęs susidomėjimą savo įprasta veikla, tampa uždaras bei nekalbus. Ši būsena gali paveikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Krizės išgyvenimas gali padaryti žmogų jautresnį, gilesnį, labiau atjaučiantį kitų skausmą. Tačiau krizė gali sukelti ir neigiamas pasekmes: žmogus gali palūžti, smukti, nepasitikėti savimi ir tapti uždaru.
Taip pat labai dažnai pasitaiko ir gyvenimo prasmės problemų. Mūsų visuomenėje žmonės siekia įvairiausių tikslų, galvodami, kad taip jie ras savo gyvenimo prasmę, užpildys jaučiamą tuštumą savo viduje. Dažniausiai pasitaikantys gyvenimo tikslai yra šie: karjera, pinigai, darni šeima, pasilinksminimai, gerų darbų darymas. Dauguma pripažįsta, kad ir pasiekus savo užsibrėžtų tikslų, praturtėjus, turint gerus santykius, ar linksmai leidžiant laiką įvairiuose vakarėliuose, jie vis tiek giliai savo viduje jaučiasi nelaimingi ir atrodo, kad nebėra ko gyvenime siekti. Gyvenimo prasmė žmogui yra labai svarbi, kadangi ji suteikia užtikrintumą bei jausmą, kad esi kažkam naudingas ir reikalingas. Filosofai labai skirtingai vertina gyvenimo prasmės sąvoką. Žmogaus prasmės klausimas vienu iš pagrindinių rūpesčių virsta įvairiais laikotarpiais, ypač per karus. Kai žmonės žūsta ir jų įprastas gyvenimas yra sužlugdomas, ypač padaugėja gyvenimo prasmės problemų. Mes norime suprasti, kaip galėtume įprasminti savo buvimą? Kančia tampa prasminga, jei ji yra moralinis veiksnys gyvenime ir žadina žmogų iš egoistinės laimės. Laimę galima rasti, bet prasmė gali būti sukuriama tik paties žmogaus pastangomis, skirtomis visiems. Tik šitaip įprasmintas žmogaus buvimas nenublanksta prieš mirtį.