Bendravimo psichologijos žinių pritaikymo galimybės gyvenime ir profesinėje srityje

Bendravimas tai procesas kuris turi daugybe reiškinių. Tai susideda iš daugybės įvairių bendravimo būdų pradedant laiškais, gestais ir keliaujant iki elementariausių žodžių. Kaip teigia Rimantas Želvys savo knygoje pavadinimu „Bendravimo Psichologija“ bendrauti yra svarbiausias žmogaus gebėjimas. Turbūt sunku būtų su tuo nesutikti. Žinant šiuolaikinius laikus, socialinių tinklų įtaka žmonėms galima nesunkiai suvokti jog bendravimas- tai kelias į sėkmę. Šioje esė, mano tikslas suvokti kaip psichologija gali būti pritaikoma elementariose gyvenimo situacijose ir profesinėje aplinkoje, kokią naudą iš jos galima išgauti.

Pirmiausią reiktų suvokti, jog sklandus bendravimas priklauso ne tik nuo pašnekovo, bet ir nuo savęs paties. Norint užmegzti naudingą pokalbi nesvarbu ar tiesiog įprastoje aplinkoje ar situacijose darbe, visų pirma reikia sugebėti klausyti kito asmens. Nesiklausymas savo pašnekovo- lemia neefektyvų bendravimą. Norint prisiminti ir išgauti iš pokalbio naudos turime jį pirmiausia išgirsti. Koncentruodamasis į pokalbį tu padedi ne tik sau, bet ir savo pašnekovui, kuris jausdamas, kad jo klausomasi jausis laisviau ir užtikrinčiau. Pagalvokime koks svarbus klausymasis yra specialybėje kaip mūsų, logistikos vadybininkų. Nuo logistikos vadybininko priklauso daug smulkių detalių, tačiau tos detalės gali turėti įvairių pasekmių, jei dėmesys yra nesutelktas į tavo pašnekovą. Vadybininko darbas kaip žinome daugiausiai susideda iš bendravimo su užsakovais ir vairuotojais. Net nesunku įsivaizduoti kokias pasekmes gali turėti vadybininko atlaidus klausymasis. Kalbant su užsakovu gali praleisti labai smulkių detalių, kas gali įmonei padaryti didelę žalą. Klausymasis šioje situacijoje gali lemti geresnį sandorį, daug pelningesnį nes derybos nevyks jei vadybininkas nesiklausys užsakovo ir nesieks daugiau naudos.