Žmonų, gyvenančių su alkoholio vartojimo problemų turinčiais vyrais, psichologinė savijauta

Temos aktualumas. Skaudi mūsų visuomenės problema yra alkoholio vartojimas. Pranešime apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje (2001) teigiama, kad „Lietuvoje kas dešimtas suaugęs žmogus serga alkoholine priklausomybe, iš viso turinčių priklausomybę nuo alkoholio užregistruota 83,6 tūkstančio“ (p. 8). Vis dėlto pateikti duomenys neparodo tikrosios padėties ir tiksliai nustatyti šio reiškinio mastą gana sudėtinga, nes žmogaus priklausomybė nuo alkoholio dažnai yra užslėpta ir už šeimos ribų neatskleidžiama problema. Anot Woititz (1999), „mokslinėje literatūroje galime rasti terminą „bendroji priklausomybė“, kada vieno šeimos nario priklausomybė alkoholiui veikia visus jos narius, ir šiuo atveju šeima vadinama priklausoma nuo alkoholio šeima“ (p. 12). Skirtingų šalių duomenimis, priklausomi nuo alkoholio tampa apie 10-12 % žmonių, vartojančių alkoholinius gėrimus. Be abejo, priklausomybę nulemia tam tikri rizikos faktoriai - socialinės aplinkos įtaka, asmenybiniai žmogaus ypatumai, paveldimumas, alkoholio vartojimo tradicijos (Klingemann, Gmel, 2001). Priklausomas nuo alkoholio žmogus, aukoja šeimą ir darbą, o jo ištikimiausiu draugu tampa alkoholis. Tačiau su tokiu žmogumi gyvenantiems artimiesiems dažniausiai yra taipogi reikalinga pagalba (Kubilienė, 2004, p. 52). Pasak Manniskan (1999), „alkoholiko šeima dažnai apibrėžiama kaip disfunkcinė šeima „tai šeima, kuri nefunkcionuoja kaip turėtų, nes kažkas kita užima didžiąją dalį šeimos narių laiko, šiuo atveju – priklausomybė nuo alkoholio“ (p. 17). Priklausomo nuo alkoholio vartojimo žmogaus šeimoje nesirūpinama kiekvieno šeimos nario gerove, neleidžiama šeimos nariams augti emociškai (Poterfield, 1997).

Šiame darbe bus plačiai analizuojama žmonų, gyvenančių su alkoholio vartojimo problemų turinčiais vyrais psichologinė savijauta. Remiantis užsienio šalių statistikos duomenimis, kiekvienas alkoholizmu sergantis žmogus įvairiais būdais veikia maždaug 30 kitų asmenų (Manniskan, 1999). Nissen teigia (1997), kad „vyro alkoholiko žmona bei šeimos nariai tampa priklausomi nuo vyro alkoholiko lygiai taip pat, kaip ir geriantysis nuo alkoholio“ (p. 5). Pasak Poterfield (1997), „šiandieniniuose tyrimuose kalbama apie bendrąją priklausomybę (codependency), išmoktą, į savo poreikius nenukreiptą elgesį, padedantį išgyventi stresą ir kitus neigiamus jausmus, gyvenant šalia nuo alkoholio arba kitų narkotikų priklausančio vyro“ (p. 4 – 5). Jeigu vyras yra priklausomas nuo alkoholio, dažniausiai „suserga“ ir jo artimieji – tampa priklausomais nuo jo ligos, t.y. išsivysto kopriklausomybė (Bratikaitė, 2013).

Problema. Žmonos, kurių vyrai turi alkoholio vartojimo problemų, gyvenime patiria daugiau streso ir jų psichologinė savijauta yra nestabili, dažnai patiria persekiojimą, joms yra daroma žala, tokioms moterims būdinga nuotaikų kaita, dažnai jaučia nerimą dėl savęs ir savo vaikų. Tokių moterų sveikata yra prastesnė, palyginus su moterimis, kurių vyrai neturi problemų dėl alkoholio, o tai sukelia didelę problemą ne tik pačiai moteriai, bet ir šeimoje augantiems vaikams (Revathi, 2009). Anot psichologės Bratikaitės (2013), „jeigu vyras yra priklausomas nuo alkoholio, dažniausiai „suserga“ ir jo artimieji žmona, vaikai – tampa priklausomais nuo jo ligos, t.y. išsivysto kopriklausomybė“. Kopriklausomybė – tai veidrodinis priklausomybės atspindys. Žmonos galvoje taip pat nuolat sukasi mintys, tačiau ne apie alkoholį, o apie vyrą – kad jis gėrė, geria ar vėl gers (p. 1). Kubilienės teigimu (2004) „ką žmona bedarytų, kur bebūtų – šis rūpestis vis vien „guli jai ant pečių““ (p. 52). Žmona dirba savo darbą, o galvoja apie tai, ar vyras darbe neišgėrė, o jei išgėrė, jaudinasi, kad nebūtų padauginęs, rūpinasi, kas bus, jei vėl girtas grįš, o jei negrįš?.. Vyro gėrimas tampa centrine moters minčių ašimi (Bratikaitė, 2013).

Darbo objektas – Žmonų, gyvenančių su alkoholio vartojimo problemų turinčiais vyrais, psichologinė savijauta.

Darbo tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą apie žmonų, gyvenančių su alkoholio vartojimo problemų turinčiais vyrais, psichologinę savijautą.

Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:

1. Apžvelgti alkoholio vartojimą ir priklausomybę nuo alkoholio teoriniu aspektu;
2. Išnagrinėti alkoholio vartojimo problemas ir tarpusavio santykius šeimoje;
3. Apibrėžti psichologinės savijautos sampratą;
4. Išanalizuoti žmonų, gyvenančių su alkoholio vartojimo problemų turinčiais vyrais, psichologinės savijautos ypatumus;
5. Apibendrinti išvadas.

Darbo metodai. Teoriniai metodai: naudojama mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas, palyginimas.