Reabilitacijos ir normalizacijos problema, esant autizmo sutrikimui

Šiuolaikinių žmonijos pasiekimų ekonomikos, mokslo, technikos, technologijų, kultūros, socialinėje srityse įtakotas pradėjo ypatingai keistis, intensyvėti, modernėti, visuomenės gyvenimas, jo tempas, ypatumai. Tai atitinkamai įtakoja asmenybės raidos sutrikimų atsiradimą, paplitimą. Vienas tokių sutrikimų – autizmo sindromas.

Prancūzų gydytojas savo knygoje “Laukinis Aveyron’o berniukas” (1799) vienas iš pirmųjų aprašė berniuką, kuris pagal šiuolaikinius autizmo sutrikimo požymius turėjo autizmo sutrikimą. Knyga buvo išleista 1801 metais ir iki šiol laikoma viena pirmųjų knygų, kurioje kalbama apie surikusio intelekto vaikus (Ivoškuvienė R., Balčiūnaitė J., 2002).

Lietuvoje apie autizmą pradėta kalbėti prieš 8-9 metus (Ivoškuvienė R., Balčiūnaitė J., 2002). Lietuviškos literatūros šia tema taip pat nėra itin gausu, nors nemažai mokslininkų yra rašę autizmo tema (R. Ivoškuvienė, J. Balčiūnaitė, A. R. Ambrukaitienė ir kt). Augantis autizmo paplitimas, visuomenės poreikis žinoti kuo daugiau apie šį sutrikimą skatina plačiau domėtis šiuo sutrikimu ir su juo susijusiomis problemomis.

Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje kyla reabilitacijos problema. Laiku nediagnozavus ir nesuteikus kvalifikuotos, adekvačios pagalbos, didelė dalis tokių vaikų socialiai nesiadaptuoja ir nepasiduoda mokymui. Tačiau savalaikio korekcinio darbo dėka galima sumažinti autistines tendencijas ir palaipsniui įvesti vaiką į sociumą (www.vdu.lt/ssc/?sritis=tyrimai&id=2002-marozas-saulius - 7k).Visgi nėra tokio gydymo metodo, kuris padėtų kiekvienam autistui. Tačiau vaikai autistai gali vystytis ir tobulėti. Specialiosios mokymo terapijos ir elgesio terapija laikomos veiksmingiausia pagalba vaikui, turinčiam autizmo sindromą (Mikulėnaitė, L., Ulevičiūtė, R., 2004).

Kalbant apie autizmą reiktų pabrėžti ne tik kylančias reabilitacijos problemas, tačiau ir normalizacijos problemą ją siejant su autistų socializacija bei integracija. Gyventi su autizmu nėra lengva, nes tai liečia ne tik pačius vaikus, bet ir jų tėvus. Tėvai, kaip ir jų vaikai yra stigmatizuojami visuomenėje. Apskritai vaikai, turintys autizmo sutrikimą susiduria su sunkumais kalbant gyvenimo sąlygų gerinimo aspektu. Lietuvoje yra pakankamai daug nuveikta teisinėje sferoje, tačiau mažiau praktinėje. Todėl šio darbo tikslas - atskleisti realibilitacijos ir normalizacijos esant autizmui problemas.

Galima būtų išskirti tokius šio darbo uždavinius:

• Atskleisti visuomenės požiūrį į autizmą
• Pateikti pasiūlymų, ką, galima būtų daryti Lietuvoje autistų gyvenimo gerinimo sąlygų aspektu, remiantis užsienio valstybių patyrimu.