Sveika mityba

Kiek beprasmiškų prietarų, kiek netikusių ir žalingų įpročių prigiję mityboje, kaip lengvabūdiškai, su pašaipa mes žiūrime į vieną iš svarbiausių žmogaus būties veiksnių! Daug kas apskritai nelaiko mitybos verta mokslinio tyrinėjimo, naiviai manydami, jog racionali mityba priklauso vien nuo produktų kiekio.

Dar senovės mąstytojai kūrė traktatus apie maisto gydomąsias savybes ir jo vartojimą. Jie teigė, jog sveikatos, jėgos, žvalumo ir grožio šaltinis yra tinkama mityba. Šie pastebėjimai nepaseno iki šiol, ir jie moksliškai pagrįsti šiuolaikinio mokslo apie mitybą.

Mokslas apie mitybą – tai mokslas apie maisto virtimą energija žmogaus organizme ir poveikį jo fiziniam vystymuisi.Todėl labai svarbu suvokti racionalios mitybos principus.

Žmogus gimsta gyventi, o gyvybei palaikyti būtinas maistas. Amžiais žmonija atkakliai ieškojo maisto. Tačiau daugelyje šalių ir dabar dėl nuolatinio neprivalgymo miršta milijonai žmonių, be galo daug yra ir badmiriaujančių. Todėl gyventojų mityba yra seniai tapusi svarbiausia socialine problema.

Daugelis sociologų, kuriems rūpi mūsų planetos dabarties ir ateities problemos, nemoto išeities iš šios apverktinos padėties ir, pasmerkdami žmonija bodo mirčiai, stengiasi ‘’moksliškai įrodyti’’, jog skurdas ir badas – neišvengiami.

Ar gali Žemė sočiai pamaitinti visus savo gyventojus?

Gali, net jeigu jų bus du ir tris kartus daugiau, tačiau tik tada, kai visuomenė svarbiausias jėgas skirs rūpinimuisi žmogaus gerove.

Žemė gali dosniai teikti žmonijai maisto produktų. Dalies mūsų planetos gyventojų tragedija ne tai, kad nuskurdo dirvožemis, kaip tvirtina kai kurie mokslininkai, o tai, kad dauguma mokslininkų ir kitų darbuotojų, užuot sprendę maisto produktų ir kitų gerybių gamybos problemas, priversti dirbti karo pramonei.

Tarybų Sąjungoje, JAV, Prancūzijoje ir kitose šalyse intensyviai ieškoma naujų baltymų šaltinių, tai pat ir būdų, kaip jų gauti iš antrinių maisto medžiagų. Visų pirma mikrobiologinė baltymų sinteze iš ypatingos rūšies mielių, galinčių vystytis anglies turinčiose terpėse, tarp jų ir naftos parafinuose.

Yra pagrindo manyti, kad mikrobiologine baltymų sinteze labai perspektyvi ieškant naujų baltymų šaltinių, nesvarbu, ar jie bus vartojami maistui ar pašarams.

Be to, gerinant daugelio maisto produktų kokybę, vis daugiau turi pasitarnauti chemija. Turima galvoje, kad reikia detaliau ištirti maisto produktų cheminę sudėtį ir ją pagerinti pridėjus trūkstamų amino rūgčių ir vitaminų.

Be to, žmonija dar per mažai vartoja jūros produktų. Pažvelkime į pasaulio žemėlapį; daugiau kaip du trečdaliai nuspalvinti melsva spalva – vandenynų ir jūrų spalva. Pasaulinis vandenynas užima per 70 proc. mūsų planetos paviršiaus. Tačiau kol kas žmonių mityboje tik 1 proc. sudaro jūros produktai: žuvys, moliuskai, midijos, skiauteriniai Žvaginiai, dumbliai ir kt. Būtina ištirti fiziologinę jūros produktų vertę, nustatyti, kiek jie turi amino rūgščių, riebalų ir mineralinių medžiagų, atrinkti naudingiausius, tai pat rasti racionalius jų technologinio apdirbimo, laikymo, pervežimo ir derinimo su įprastais žemės produktais metodus.