Sveikatos apsaugos ir priežiūros sistema Lietuvoja ir nepageidaujami įvykiai

Klausimas „kas yra sveikata?“ – nuolatinių diskusijų objektas, įtraukiantis vis daugiau įvairių sričių specialistų.

Sveikatos sistemos, sveikatos politikos tikslai, užduotys, sveikatos apsauga, socialinė apsauga (liga, negalia, profesinės ligos) ir veiklos kryptys keičiasi priklausomai nuo ekonominės situacijos, socialinių sąlygų [8, p. 63]. Sekant Lietuvos istorijos raidą, sveikatos sistemoje kartu ir jos apsaugos sistemoje, galima išskirti ribą iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir po nepriklausomybės atkūrimo, bei įstojimas į ES, kurias ženklina reformų gausa, ir žymus įstatyminės bazės plėtimas. Įstatymų priėmimų gausėjimas leidžia sekti sveikatos politiką ir sveikatos apsaugos sistemos raidos procesą. Juridiniai dokumentai kuria tam tikrą sistemą, planą, todėl siekia aiškumo, nustato veiklos gaires. [42].

Norint didinti ir palaikyti, stiprinti asmens, visuomenės sveikatos potencialą, apsaugoti, užkirsti galimiems pavojams kelią, imamasi įvairių veiksmų, tai įvardijama kaip sveikatinimo veikla. Ją apima, sveikatos priežiūra, farmacija ir kita veikla (mokslinė ir praktinė, susijusi su higiena, užkrečiamų ligų profilaktika), kurią nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir šią veiklą įgyvendina tik sveikatos priežiūros specialistai, įmonės, kuriose dirba gydytojai, ar tam tikra tvarka įgiję teisę į šią veiklą. Šią veiklą Lietuvos sveikatos sistemoje valdo Vyriausybė, ministerijos, kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, koordinuojančios, kontroliuojančios šią veiklą institucijos, savivaldos vykdomosios institucijos, o tam tikrą veiklą, susijusią su sveikatos apsauga, įgyvendina valstybės ir savivaldybių įmonės, valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos licenzijas. Jų veikla apima asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą. [18, p. 2].

Sveikatos priežiūra - tai ligonio gydymas, reabilitacija, ligos profilaktika. Liga – tai socialinis rizikos atvejis, kai žmogus turi papildomų išlaidų gydymo išlaidoms, negali patenkinti savo poreikių, negali normaliai funkcionuoti, kadangi liga laikinai atima galimybę dirbti ir užsidirbti. Lietuvoje asmens priežiūra dirbantiems asmenims yra nemokama (finansuojama iš privalomojo draudimo), kadangi dalyvauja draudimo sistemoje. Tarsi žmonės patys sau užtikrina gerovę, patys dalyvauja sistemoje. Kai liga yra ilgalaikė tarkim neįgalumas, reikalinga papildoma apsauga (suteikti vaistus, paslaugas nemokamai,mažesne kaina), kadangi žmogus nuolat yra pavojuje nepatenkinti savo poreikių. Šių paslaugų sąrašą, kainas, paslaugų teikimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Taigi, medicinos priežiūra yra nemokama, teikiamos lengvatos, išmokos taip pat ir šiais socialinės rizikos atvejais: susižalojimo atveju darbe, motinyste, negalia. [42].

Lietuvos nacionalinė sveikatos apsauga organizuojama trim lygiais: savivaldybių, apskričių ir valstybės. Nustatomi sveikatos priežiūros lygiai: pirminis, kurį organizuoja savivaldos institucijos; antrinis, kurį organizuoja apskričių viršininkai; tretinis, kuriuo verčiamasi mokslo ir mokymo tikslais. Į asmens sveikatos priežiūrą įeina sutrikimo diagnozavimas, jo plėtimosi užkirtimas, sveikatos atgavimas ir sustiprinimas. Visa tai vykdo fiziniai ir juridiniai asmenys. Tam pasitelkiama tokia sveikatos priežiūra, kaip prevencija, į kurią įeina informavimas, profilaktiniai patikrinimai, būtinoji medicinos pagalba, į kurią savo ruožtu įeina pirmoji ir institucinė skubi medicinos pagalbos. Asmens priežiūra yra nemokama (finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo).

Visuomenės sveikatos priežiūra - tai sveikatos stiprinimas, išsaugojimas per organizacines, ekonomines, teisines, socialines priemones. Visuomenės sveikatos priežiūra vykdoma per ugdymą, saugą, kontrolę, užkrečiamų ligų profilaktiką. Sveikatos apsauga ne tik garantuoja apsaugą rizikos atveju, bet rūpinasi, kaip užkirsti kelią rizikai atsirasti, tai yra saugumu, kenksmingų fizinių ir socialinių aplinkos veiksnių poveikio mažinimu, užkirtimu. [2, p. 51 – 52].

Visuomenės sveikatos priežiūra, sauga užtikrinama šiais būdais:

1) reglamentuojami darbo, gyvenamosios bei gamtinės aplinkos, maisto, geriamojo vandens, žaliavų, technikos bei įrangos ir kitų prekių, ūkinės ar kitokios veiklos nepavojingumo ir nekenksmingumo sveikatai rodikliai ir higienos reikalavimai;

2) licencijuojama ūkinė komercinė veikla;

3) licencijuojama juridinių ir fizinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros veikla;

4) nustatomos sanitarinės apsaugos zonos;

5) nustatomos sveikatai kenksmingų prekių gamybos kvotos;

6) atliekama visuomenės sveikatos saugos ekspertizė;

7) sustabdoma sveikatai kenksminga ar pavojinga ūkinė komercinė ar kitokia veikla;

8) taikomi individualūs akcizai sveikatai žalingoms prekėms, įrašytoms į Akcizų įstatymą, ir kitos įstatymų nustatytos ekonominio reguliavimo priemonės;

9) taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus.

Visuomenės sveikatos kontrolė yra [23]:

1) valstybinė alkoholio kontrolė;

2) valstybinė tabako kontrolė;

3) valstybinė narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (toliau - narkotikų) kontrolė;

4) valstybinė saugos darbe kontrolė (kiek tai susiję su darbo higienos norminių aktų laikymosi kontrole);

5) valstybinė veterinarijos kontrolė (kiek tai susiję su bendrų žmonėms ir gyvūnams užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra);

6) valstybinė aplinkos kontrolė (kiek tai susiję su aplinkos taršos, kenkiančios sveikatai, prevencija ir ribojimu);

7) valstybinė radiacinės saugos kontrolė;

8) valstybinė maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolė;

9) valstybinė higienos kontrolė