Gyvybės ir negyvyvės draudimo šakų atskyrimo priežastis ir praktinė reikšmė

Kiekvienas žmogus gyvena tam tikromis socialinėmis ekonominėmis sąlygomis, kuriose svarbią vietą užima jo turtas, pajamos, šeiminė padėtis, sveikatos būklė. Kartu žmogų nuolat lydi baimė visa tai prarasti. Siekdami apsaugoti save ir turimą turtą, ūkio subjektai ar asmenys šią riziką perduoda draudimo įmonėms ir draudimo tarpininkams. Būtent todėl, pastaraisiais metais Vakarų šalyse populiarėja draudimo paslaugų verslas, auga jo vaidmuo nacionaliniame ir ekonominiame gyvenime. Socialiniu požiūriu draudimas vertinamas kaip žmonių gerovės palaikymo ir turtinių skirtumų mažinimo priemonė.

Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai ar asmenys siekia skirtingų tikslų ir pareiškia norą apsaugoti skirtingus objektus nuo tam tikrų rizikų, draudimas yra skirstomas į tam tikras šakas - gyvybės ir ne gyvybės draudimą. Būtent tokį draudimo šakų skirstymą pateikia Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas.

Akivaizdu, jog draudimas yra skirstomas į dvi skirtingas šakas ne be pagrindo, o dėl tam tikrų priežasčių, kurias autorė mėgins išdėstyti šiame darbe.

Šio darbo tikslas išanalizuoti ir išaiškinti draudimo skirstymo į gyvybės ir negyvybės draudimo šakas priežastis bei praktinę reikšmę.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti gyvybės draudimo sampratą bei rūšys;
2. Išanalizuoti ne gyvybės draudimo sampratą bei rūšys;
3. Išaiškinti gyvybės ir ne gyvybės draudimo skirstymo į draudimo šakas priežastis;
4. Apibūdinti gyvybės ir ne gyvybės draudimo skirstymo į draudimo šakas praktinę reikšmę.

Rašant šį darbą aptarsime Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) normas bei 1973 m. Europos ekonominės bendrijos Tarybos Pirmosios direktyvos dėl įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, suderinimo normas, remsimės įvairių autorių nuomonę bei teisine doktrina.