Maistas ir mityba

Temos aktualumas. Jau daug metų tyrimai rodo negatyvius vaikų sveikatos pakitimus. Teigiama, kad jauni žmonės yra labiau ligoti ir menkiau pasiruošę užimti savo vietą visuomenėje, negu buvo jų tėvai. Neišmanymas, nesirūpinimas savo sveikata, žemas savęs vertinimas, polinkis rizikuoti vis labiau pastebimas mokykloje ir visuomenėje. Tik sveikas, gerai besijaučiantis, optimistiškas, fiziškai ir protiškai darbingas žmogus gali sėkmingai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos, aktyviai gyventi ir įveikti buitinius bei profesinius sunkumus (Proškuvienė, 2004). Nacionalinė sveikatos taryba, reikšdama susirūpinimą šalies gyventojų nesveikos mitybos įpročiais, siūlo daugiau dėmesio skirti visuomenės, o ypač vaikų, sveikos mitybos ugdymui. Atsižvelgiant į žalingą visame pasaulyje populiarėjančio “greito maitinimosi“ stiliaus poveikį augančio organizmo sveikatai, Lietuvos visuomenė ir kiekvienos konkrečios mokyklos bendruomenė kviečiami netoleruoti užkandžių bei gėrimų aparatų bendrojo lavinimo mokyklose steigimo. Šalies sveikatos politikai raginami imtis ryžtingesnių veiksmų saugant vaikų sveikatą nuo netaisyklingos mitybos keliamų iššūkių (Žekas, 2006). Norėdami pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą, pirmiausia turime mokyti vaikus rūpintis sveikata, ugdyti sveiko gyvenimo būdą. Poreikis sveikai gyventi turėtų būti formuojamas nuo pat gimimo, ir pirmiausia už tai yra atsakinga šeima. Ne mažesnis vaidmuo tenka vaikų ugdymo institucijoms – ikimokyklinėms įstaigoms ir mokykloms. Pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, tėvai ir toliau lieka atsakingi už vaikų sveikatą; dalį atsakomybės prisiima ir ugdymo įstaigos darbuotojai, todėl abi pusės turėtų palaikyti gerus tarpusavio santykius ir efektyviai bendradarbiauti (Proškuvienė, 2004). Ypač svarbu rūpintis vaiko mityba, nes vaiko organizmas keičiasi ypač greitai. Mityba lemia fizinį ir protinį vaiko vystymąsi, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Nepakankamai reikalingų medžiagų gaunančio vaiko organizmas silpsta, sumažėja atsparumas ligoms. Tą rodo negalavimai, nepakankamas vaiko ūgis ir svoris (Rečiūnienė, 2005). Respublikos mokslininkai (Dailidienė ir kt., 2000; Zaborskis ir kt., 2001) nustatė, kad beveik trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų auga neharmoningai. Iš jų daugiausia buvo per mažo svorio ikimokyklinukų – 30 proc. ir 6 proc. turėjo antsvorio. Vaikai, kurie nepakankamai pavalgo arba yra netinkamai maitinami, būna mažesni, dėl nepakankamo atsparumo dažniau serga, prasčiau mokosi. Tokie vaikai iki galo neatskleidžia savo potencialių galimybių. Užsitęsęs vienos arba daugiau maisto medžiagų nepakankamumas sukelia tam tikras ligas pvz., mažakraujystę, gūžį, rachitą. Nutukę jaunesni negu 3 m. vaikai, kurių tėvų svoris normalus, suaugę turi mažą antsvorio riziką. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Nutukusių vaikų pagrindinė medžiagų apykaita lėtesnė. Jiems yra didesnė 2 tipo diabeto rizika, todėl jie turėtų būti mokomi sveikai maitintis. Svorio didėjimo priežastimis reikėtų laikyti per mažą fizinį aktyvumą, nuolatinį valgymą nerimaujant, labai saldžių gėrimų pomėgį (Dailidienė ir kt., 2000; Zaborskis ir kt., 2001).Taigi sveikos gyvensenos ugdymas yra vienas efektyviausių būdų padėti žmogui būti sveikam: įgyti praktinių įgūdžių, leidžiančių prieinamomis priemonėmis sistemingai stiprinti sveikatą, priimti teisingus sprendimus, nuolat rūpintis savo ir artimųjų sveikata, suvokti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, išlaikyti ją optimaliai gerą net kritinėse situacijose, naudotis naujausia visuomenei teikiama informacija apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad dėl mokyklose vykdomų atskirų profilaktinių programų (monoprogramų) poveikio pagerėja vaikų mitybos įpročiai (Resnikow, Cross, Lacosse, Nichols, 1993; Zaborskis, Šumskas, Žemaitienė, Diržytė, 1996). Sveikos gyvensenos, vaikų mitybos įpročiams daug dėmesio skyrė Adaškevičienė (1999), Jociutė (2000, 2002), Rečiūnienė (2005), Šurkienė, Stukas, Golnis (2001, 2003), Žekas (2006) ir daug kitų mokslininkų. Tikslas – ištirti vaikų sveikos mitybos ypatumus bei jų mitybos įpročius.Uždaviniai:1. Apžvelgti vaikų sveikos mitybos ypatumus.2. Tobulinti vaikų mitybos įpročius.