Greito maisto ir paruošto vartoti maisto vartojimas tarp VU studentų

Sveika gyvensena 50 proc. lemia žmonių sveikatą (sveikatą žalojantys veiksniai, fizinis aktyvumas, subalansuota ir nuosaiki mityba). Tuo tarpu Lietuvoje kas trečias suaugęs turi antsvorį, o nuo 1980 metų nutukusiųjų skaičius padidėjo dvigubai [1]. Išlieka ir aukštas sergamumas ir mirtingumas nuo ligų, susijusių su maisto kokybe ir mityba: didėja sergamumas nuo insulino nepriklausomu diabetu, 2006 m. jis siekė 20.16 /1000 suaugusiųjų. Mirusiųjų skaičius dėl piktybinių auglių padidėjo nuo 226.9 /100 tūkstančių gyventojų 2003 m. iki 240.1 – 2006 m., o mirusiųjų dėl kraujotakos sistemos ligų šis rodiklis atitinkamai padidėjo nuo 645.5 iki 716.6. Pastaruosius 10 metų didėja sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis ir vidutiniškai kasmet užregistruojama nuo 11 iki 20 tūkstančių šių ligų atvejų [52].

                      Studijų laikotarpiu daugelis studentų iš įvairių miestelių kraustosi į kitus miestus, pradeda gyventi savarankiškai. Dažnai studijuojant užimtumas didėja, todėl skubama, stengiamasi taupyti laiką. Taip pat ne visuose universitetuose yra valgyklos, kur studentai galėtų pavalgyti, todėl paruoštų patiekalų, bei greito maisto vartojimas išauga. Tyrimų tiriančių greito maisto vartojimą Lietuvoje buvo atlikta nedaug, tačiau jie parodė, kad greito maisto vartojimas tarp studentų yra gana didelis [43]. Dar vienas atliktas tyrimas buvo atliekamas, įvertinti bendrą Lietuvos žmonių greito maisto vartojimą, buvo gauti rezultatai, kurie parodė, kad kas antras Lietuvis vartoja greitą maistą. Todėl matome, kad greito maisto valgymo kultūra Lietuvoje didelė [36].Greitam maistui priskiriamia įvairūs greitai paruošiami patiekalai. Tai mėsainiai, kebabai, submarinai, dešrainiai, picos ir kt. patiekalai, kurie paruošiami itin greitai, ir savo sudėtyje turi daug sočiųjų riebalų rūgščių  bei druskos, yra kaloringi [2, 53]. Greitas maistas yra priskiriamas nepalankiam sveikatai maistui. Vargu ar sveikas žmogus retai vartodamas greitą maistą pajus neigiamą poveikį, tačiau dažnai valgomas toks maistas turi liūdnas pasekmes. Tai nutukimas, cukrinis diabetas, atminties sutrikimai, išeminė širdies liga,  nuo tokio maisto taip pat išsivysto priklausomybė [29,33,37,38]. Greitame maiste trūksta vitaminų, skaidulinių medžiagų, baltymų, mineralinių medžiagų, kurių reikia organizmui [10].

                      Tyrimų apie paruoštą vartoti maistą Lietuvoje nebuvo atlikta, šis tyrimas visiškai naujas. Tačiau užsienio šalyse tyrimų apie paruoštą vartoti maistą jau buvo atlikta, jie parodė, kad vis daugiau žmonių renkasi paruoštą maistą, norėdami sutaupyti laiko [49]. Paruoštas vartoti maistas nėra tas pats, kas šaldytas maistas, bei pusgaminiai, ar maisto konservai. Paruoštas vartojimui maistas įsigyjamas parduotuvėse, tai įvairūs bulviniai rageliai, kepta žuvis, ruoštos mišrainės iš šviežių ir virtų daržovių, įvairūs mėsos patiekalai [49]. Paruoštas vartojimui maistas neprilygsta paruoštam maistui namuose. Kadangi  jame trūksta vitaminų, bioflavonoidų, provitaminų. Taip pat toks maistas gali būti ne šviežias, jo sudėtis nėra aiškiai nurodoma, todėl jį vartojantys žmonės negali žinoti kiek kalorijų, druskos, cukraus su tokiu maistu iš tiesų gauna [50,54].

Darbo tikslas: Įvertinti Vilniaus Universiteto studentų įpročius vartoti greitą ir paruoštą vartoti maistą ir tam įtaką darančius veiksnius.

Uždaviniai:

1) Nustatyti greito maisto bei paruošto vartoti maisto, vartojimo ypatumus tarp Vilniaus Universiteto studentų.

2) Įvertinti pasirinkimo priežastis renkantis maistą.

3) Įvertinti namuose pagaminto maisto vartojimo tendencijas.

4) Nustatyti Vilniaus Universiteto studentų subjektyvų savo mitybos, bei sveikatos vertinimą.

Savarankiškai atlikti darbai: Surinkta ir aptarta darbui reikalinga literatūra. Pasirinktas ir apibrėžtas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Parengta tyrimo anketa. Atlikta respondentų apklausa. Atlikta tyrimo duomenų analizė ir rezultatų aptarimas. Pateiktos darbo išvados ir rekomendacijos.