Subkultūrų teorija: socialinės atsiradimo priežastys, teoretikai, šiandienos aktualijos

Subkultūra – tai dominuojančios kultūros subdivizija, kuri turi savas normas, vertybes ir tikėjimo jomis sistemą. Subkultūros atsiranda, kai panašiose situacijose esantys individai ima suprasti, jog didžioji visuomenės dalis juos apleido, nuo jų atsiribojo. Todėl tokie individai buriasi į grupę, siekdami vienas kitą paremti. Subkultūros egzistuoja visuomenėje, bet ne atskirai nuo jos, todėl subkultūros narių vertybės paprastai skiriasi nuo dominuojančiųjų toje visuomenėje.Subkultūrų teorijos atsirado kaip būdas paaiškinti nusikalstamumą tarp žemesnio socialinio sluoksnio vyriškos lyties asmenų, o ypač – prastos reputacijos paauglių gaujų. Jos teigia, kad nusikalstamos subkultūros atsirado kaip atsakas į tam tikras problemas, kurių nesprendžia didžioji visuomenės dalis.Pagrindas subkultūrų teorijos atsiradimui XX a. viduryje buvo įtampos ir kultūrinės deviacijos teorijos. Įtampos teorijos pagrindėjai nusikaltimą aiškino kaip tikslų žlugimą, kurį išgyveno žemesnės klasės individai, nes iš jų buvo atimtos teisėtos priemonės tuos tikslus pasiekti. Kultūrinės deviacijos teorijos teigė, kad žmonės nukrypsta nuo tam tikro elgesio, nes perima nusikalstamas vertybes iš tos grupės, kuriai kažkada priklausė. Subkultūrų teorijos paaiškina, kodėl atsiranda subkultūros (įtampos teorijos papildymas), kodėl jos įgyja tam tikrą formą (socialinės dezorganizacijos teorijos papildymas) ir kodėl jos išlieka keičiantis kartoms (diferencijuotų asociacijų teorijos papildymas).Darbe pateikiamos subkultūrų teorijos , kurias norint geriau suprasti, reikia atkreipti dėmesį į istorines 1960-ųjų aplinkybes, didėjusią urbanizaciją, kai vystėsi viduriniosios klasės rajonai, o nusikalstamumas laikytas pagrindine žemesniosios kasės problema. Taip pat bandoma išsiaiškinti subkultūrų teorijų pagrindinių idėjų aktualumą šiandien, ypač nagrinėjant jaunimo nusikalstamumo problemas.