Šokiruojančios socialinės reklamos smurto prieš gyvūnus tema paveikumas

Tyrimo aktualumas ir naujumas

Šių dienų visuomenėje vis dar gaji smurto prieš gyvūnus problema. Aidi skandalai apie masinius daugyklų tinklus, suluošinti gyvūnai glaudžiasi prieglaudose ir vargiai ten randa vietos, mat šios - perpildytos. Už smurtą prieš gyvūnus gresia ir piniginės baudos nuo 50 iki 2 300 eurų, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, tačiau beveik visais atvejais išsisukama minimaliais piniginiais nuostoliais. Europoje vis dar veikia kailių fermos, kur gyvūnai laikomi nežmoniškomis sąlygomis, o testavimas su gyvūnais vis dar vyksta. Tik 9% produkcijos testuojamos su gyvūnais patvirtinama kaip tinkama žmonėms, procese, vien JAV, per metus nužudant per 100 mln. gyvūnų. Kovai su smurtu prieš gyvūnus yra kuriamos įvairios socialinės kampanijos, skatinančios žmones atsisakyti gyvulinės kilmės produktų, domėtis prekių ženklais, įsitikinti ar produktas nebuvo testuojamas su gyvūnais, informuoti ir edukuoti, kad testavimas su gyvūnais nėra tik nekaltas makiažo tepimas ant gyvūno odos, socialinės reklamos skatina pasirašyti peticijas, kad smurtas prieš gyvūnus būtų uždraustas visomis įmanomomis formomis. Socialinių kampanijų paveikumui bei įtaigumui užtikrinti yra pasitelkiama šoko taktika. Šiame darbe nagrinėsime šokiruojančių socialinių kampanijų smurto prieš gyvūnus tema paveikumą.

Tyrimo problema. Ar šoko naudojimo momentas socialinėse kampanijose yra paveikus?

Darbo tezė. Šoko taktikos naudojimas didina socialinės gyvūnų apsaugos reklamos paveikumą.

Tyrimo tikslas. Remiantis teorijomis ir kiekybinio socialinių reklamų tyrimo duomenimis išsiaiškinti veiksnius, kurie įtakoja socialinių kampanijų elementų prieš gyvūnų smurtą paveikumą ir šokiruojančios reklamos poveikį žmonėms.

Uždaviniai tikslui pasiekti:

1. Mokslinės literatūros apžvalgos pagrindu išanalizuoti smurto prieš gyvūnus socialinės reklamos kampanijų ypatybes ir paveikumą žmonėms.

2. Remiantis statistiniais duomenimis išanalizuoti, koks procentas socialinių reklamų pasiekia savo tiksla ir koks yra jų poveikio stiprumas.

3. Mokslinės literatūros apžvalgos pagrindu išanalizuoti šokiruojančios komercinės reklamos ypatybes ir jos poveikio stiprumą.

4. Kiekybinės apklausos tyrimo pagrindu ištirti žmonių reakciją į skirtingo pobūdžio socialines reklamas ir išsiaiškinti ar šokiruojanti socialinė reklama turi didesnį poveikį.

Tyrimo hipotezės:

1. Šoko naudojimo momentas socialinėse kampanijose yra paveikus.

2. Šoko naudojimo momentas socialinėse kampanijose nėra paveikus.

Tyrimo metodas: kiekybinis tyrimas.