Kiekybiniai ir kokybiniai socialiniai tyrimai

Metodologija tyrime atlieka loginę ir gnoseologinę funkciją, o metodai ir tyrimo procedūra - informacijos tyrimo ir apdorojimo funkciją. Tačiau metodologinė pozicija ir taikant metodus vaidina svarbų vaidmenį, ji padeda teisingai pasirinkti ir naudoti metodus bei tyrimo procedūras problemai nagrinėti, tyrimo strategijai ir praktikai konstruoti.
Kokybinio ir kiekybinio požiūrio į socialinės realybės tyrimą ypatumai lemia ir sociologinių tyrimų programą. Kiekybinį sociologinį tyrimą, turintį savo gyvenimo tradicijas, užsakovai ir mokslinė visuomenė labiau toleruoja nei palyginti naują – kokybinį. Dėl akivaizdžių rezulatų ir gebėjimo patikrinti jų pagrįstumą. Tiesa, egzistuoja ne mažai sociologinio tyrimo programų aprašymų (modelių), kurių autoriai (K. D. Bailey, V. Jadov, K. Kardelis, I. Liuobikienė, J. Leonavičius ir kt.) nevienodai vertina jos parengimą. Nepaisant to, esama ir esminių panašumų. Tai susiję su tyrimo etapais, tyrimo problemų, hipotezių formulavimu, sociologinės informacijos ir analizės rinkimo metodais bei tyrimo apimties nustatymu.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti literatūrą susijusią su kokybiniais ir kiekybiniais socialiniais tyrimais ir tuo remiantis:
apibrėžti kiekybinių ir kokybinių socialinių tyrimų sampratą;
išsiaiškinti kokybinių ir kiekybinių socialinių tyrimų būdingiausius bruožus ir jų skirtumus;
išanalizuoti kokybinio ir kiekybinio socialinių tyrimų programas.