Tekstiniai pranešimai kaip asmeninio įvaizdžio formavimo priemonė Facebook socialiniame tinkle

Socialinių tinklų atsiradimas neabejotinai pakeitė mūsų gyvenimus bei išplėtė  komunikavimo formas.

Socialinis tinklas apibrėžiamas, kaip socialinių veikėjų sistema bei socialinių santykių rinkinys, kuris parodo veikėjų tarpusavio santykį (Rosen, Barnet ir kt.).

Šiandien galime naudotis įvairiais socialiniais tinklais: Facebook, Twitter,  Instagram.

Tačiau socialinis tinklas Facebook, jau ne vienerius metus yra vienas populiariausių socialinių tinklų.  Pasaulyje daugiau kaip 1 milrd. žmonių kasdien naudojasi šiuo tinklu.

M. Rusel (2004) Facebook populiarumą apibūdina taip : „Facebook vadinamas socialinių tinklų širdimi, nes jame yra viskas viename ir tai gali pasiekti milijardai žmonių, kasdien prisijungiantys prie šio tinklo: siučiantys žinutes, žaidžiantys žaidimus, taip pat turintys galimybę pristatyti save bei sulaukti atgalinio ryšio“ ( p. 25).

Kitas autorius, J. Grimmelmann (2009) nurodo kitas priežastis, kodėl priklausymas socialinimas tinklams ir dalyvavimas juose toks svarbus žmonėms:

• tapatybė – galimybė ją sukurti tokią, kokią jie nori;
• santykiai – galimybė rasti naujų draugų, ar palaikyti naudingus, reikalingus ryšius;
• bendruomenė – noras priklausyti tam tikrai bendruomenei, būti pripažintam (Grimmelmann, 2009, p. 40)

Tam, jog visa tai pavyktų, reikia būti aktyviu socialinių tinklų dalyviu ir tinkamai naudotis tinkluose teikiamomis saviraiškos galimybėmis.

Tekstiniai pranešimai socialiniuose tinkluose šiandien viena populiariausių saviraiškos formų. Pats tekstas – svarbiausias komunikacinės kalbos vienetas.

Vienas svarbiausių aspektų, naudojantis socialiniais tinklais – žmonių įvaizdis juose. Kartais vartotojai apie tai negalvoja, o kartais socialiniuose tinkluose kuria, apskritai, „kitokius save“, norėdami pasirodyti protingesniais, geresniais ar tiesiog atkreipti dėmesį.

Dažniausiai, bet koks socialiniame tinkle parašytas pranešimas yra žinutė ir apie jo autorių. Ir tai lemia ne tik tai, apie ką yra pats pranešimas.

Rašydami viešoje erdvėje žmonės turi galvoti apie viską: pranešimo temą, turinį, kalbą, klaidas. Viskas, kas sudaro bet kokį pranešimą – kuria tam tikrą  įvaizdį apie jo pranešėją. Galima parašyti patį protingiausią ir nuoširdžiausią tekstą, tačiau jei jis bus parašytas su klaidom- jis jau praranda dalį savo vertės.

Vienokiu ir kitokiu atveju tai gali būti sąmoningi ir nesąmoningi pranešimo autoriaus pasirinkimai. Kartais žmonės galvoja tik tai, apie ką yra pats pranešimas, bet rečiau susimąsto, ką tas pranešimas sako apie juos pačius. Bet tai pastebi kiti –  klaidas, interesus, požiūrį.

Autoriai S. Enli ir  N.Thumim (2012) teigia, jog „socialiniai tinklai kuria hibridinę erdvę, kuri ginčija viešas ir privačas sferas. Savęs reprezentavimas ateina iš vartotojų kuriamų hierarchijų, kurios mato, kas kuria ir gauna pranešimus. Tuomet suveikia populiarumo aspektas, kuris lemia statusą socialiniame tinkle, sekėjų kiekį. Tam, kad įgytų statusą vartotojas turi dalyvauti informacijos sraute, būti patebėtas, kurti komunikacijos strategiją, kuri ir nulemia kuriamą įvaizdį“ (p.120).

Strategijos gali būti orientuotos tiek į teksto formą, tiek į jo turinį. Iš čia dažnai atsiranda individulaus stiliaus, populiarių ir nepopuliarų temų, viešumo ir privatumo grėsmių sąvokos bei problemos.

Taigi šiame darbe  yra pateikta svarbiausių tekstinių pranešimų ir įvaizdžio kūrimo sąsajų analizė, kuri padėjo  nustatyti, kokį įvaizdį galima sukurti tekstiniais pranešimais, ar tai daroma tikslingai ar ne ir per  kokius teksto aspektus tai labiausiai išryškėja.

Temos aktualumas: šiandien socialiniai tinklai – viena populiariausių komunikacijos platformų. Vienas populiariausių socialinių tinklų Facebook  jau tapo daugelio žmonių kasdienybe. Tai tarsi viešas dienoraštis, kuriame kasdien vartotojai pasidalina savo mintimis, įspūdžiais. Virtualus pasaulis leidžia žmogui parodyti save taip, kaip jis nori, nors tai dažnai skiriasi nuo realybės. Kartais savo įvaizdį  žmogus kuria sąmoningai, kartais net pats nesusimąsto, kad jo teigiamą ar neigiamą įvaizdį gali suformuoti socialiniame tinkle pateikta informacija, kurioje atsipindi asmenybės, išsilavinimo, kultūros bruožai. Kartais siekiant populiarumo, dėmesio ar pripažinimo, bandomas sukurti įvaizdis gali ne padėti, o pakenkti. JAV visuomenės kritikas  Ch.Lasch (2018) tai įvardina, kaip narcisizmo kultūrą, o psichologai sieja su asmenybės nepilnavertiškumu realybėje, kurį padeda sumažinti šiuolaikinis medijuotas pasaulis (p.45).  

Temos naujumas : darbų panašia tema buvo rasta nedaug. Panašų tyrimą atliko R.Žemaitytė  magistro darbe : „Tapatybės paieškos skaitmeninėje kultūroje: socialinių tinklų atvejo analizė“ (2018) Savo darbe autorė nustatė, jog tapatybė bei įvaizdis socialiniame tinkle yra kuriamas, pagal asmeninius motyvus. Taip pat reprezentavimo savęs poreikis priverčia vartotoją išsirinkti geriausią informaciją apie save, kurią galima pateikti socialiniuose tinkluose.

Dar vieną panašų tyrimą atliko  R. Ramonaitė  savo magistro darbe: Asmens vaizdžio formavimo strategijos : Facebook profilio nuotraukų analizė“ (2014). Šiame darbe suformuota savireklamos strategijos sąvoka : tai demonstruojamos geresnės asmens savybės kompetencija, pasiekimai ir laimėjimai. Bendra nuotraukos koncepcija yra tai, ką gero atlieka asmuo, demonstravimas, kuo jis/ji nori pasidžiaugti ar pasididžiuoti. Tai savęs rodymas, informacijos skelbimas apie save, siekiant išpopuliarinti asmenybę. Taip pat išskirti populiariausi ženklai fotografijoje, palygintos vyrų ir moterų nuotraukos.

 Kiti rasti darbai arba straipsniai dažniausiai buvo apie tam tikras teksto struktūras, kurios gali turėti įtakos tekstinių pranešimų autoriaus įvaizdžiui. Pavyzdžiui,  I. Balčiūnienės, L. Kamandulytės – Merfildienės darbas „Dabartinės sakytinės lietuvių kalbos pasakymų ilgis ir struktūra“ (2014),  kurio rezultatai parodė, kad kai kurios išryškėjusios tendencijos (pvz:. vidutinio pasakymo ilgio) iš dalies sutampa su rašytinės kalbos  publicistinio teksto sintaksės ypatybėmis. Todėl tai galime sieti ir su tekstiniais pranešimais. 

Problema - socialiniai tinklai suteikia daug galimybių, tačiau turi ir tam tikrų pavojų, apie kuriuos vartotojai kartais nesusimąsto. Parašytas pranešimas gali daugiau pasakyti ne apie tai, apie ką parašyta, o apie patį autorių. Čia reikėtų paminėti prezentacinius ir reprezentacinius kodus (Fiske, 2011). Prezentaciniai – (pristatomieji), reprezentaciniai (atstovaujamieji). Taigi, teksto pateikimo būdas pristato jo autorių.  Kartais žmonės sąmoningai siekia vienokio ar kitokio įvaizdžio, kartais sukuria jį net nepagalvodami. Tiesa, pasirinkus tam tikrą strategiją sąmoningam įvaizdžiui sukurti, ne visada pavyksta  pasiekti adresatą arba  sulaukti tokios reakcijos, kurios tikėtasi. Taigi, kokie esminiai teksto elementai gali būti  kaip įvaizdžio formavimo priemonė?

Sąvokų vartojimas. Šiame darbe yra nagrinėjami žinomų ir nežinomų žmonių tekstai.  Žinomi žmonės – tai asmenys, kurių veikla matoma ir žinoma viešojoje erdvėje: dainininkai, aktoriai, šokėjai ir pan. Nežinomi žmonės – tai asmenys, kurių veikla nesusijusiu su viešumu, o jie patys nėra žinomi plačiai auditorijai.

Tyrimo objektas: tekstiniai pranešimai, kaip asmeninio įvaizdžio formavimo priemonė.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti tekstinių pranešimų, kaip įvaizdžio formavimo priemonės, ypatybes.

Uždaviniai:

1. Išnagrinėti asmens įvaizdžio sampratą teoriniu aspektu.
2. Apibūdinti socialinius tinklus kaip erdvę asmeniniam įvaizdžiui formuoti.
3. Išskirti  tekstų struktūros socaliniame tinkle elementus, susijusius su asmenybės įvaizdžio formavimu.
4. Palyginti žinomų ir nežinomų žmonių tekstų ypatybes, formuojant asmeninį įvaizdį.

Metodai: mokslinės literatūros analizė, turinio analizė, apibendrinimas, lyginimas, χ2 kriterijus, procentinė analizė.

Darbo struktūra:  teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje išnagrinėta tekstinių pranešimų, kaip asmeninio įvaizdžio formavimo priemonės teorinė samprata. Antroje dalyje – atliktas  žinomų ir nežinomų žmonių, tekstinių pranešimų turinio analizės tyrimas. Jam pritaikius χ2 kriterijų, buvo išsiaiškinti skirtumai ir panašumai tarp žinomų ir nežinomų žmonių tekstų bei atliktas palyginimas.

Darbo teorinis ir praktinis reikšmingumas: teorinė darbo dalyje suformuoti pagrindiniai tekstų aspektai, galintys turėti įtakos teksto autoriaus įvaizdžiui. Pagal tai, galima įžvelgti tam tikras, šiandien socialiniuose tinkluose matomas tendencijas, žmonių sąmoningai ar nesąmoningai taikomas įvaizdžio formavimo strategijas bei su tuo susijusias problemas. Praktinė darbo dalis parodė, kokį įvaizdį galima sukurti pasitelkus tam tikrus tekstinių pranešimų kriterijus. Kokius kriterijus ir kokias strategijas taiko žinomi ir nežinomi žmonės, kada tai daro sąmoningai ir kokį įvaizdį per šiuos aspektus galima sukurti.