Migracija kaip socialinis reiškinys

Vienas iš globalių pokyčių rezultatų yra galinga, visuomenes keičianti jėga – migracija. Tiesioginį jos poveikį greitai pajunta ekonomika, tačiau migracija turi įtakos ir socialiniams santykiams, kultūrai, valstybės politikai ir tarptautiniams santykiams. ( Globalizacija ir nauji tarptautinės migracijos bruožai // Ekonomika 2002, 2003, 60 )
Migracija ¬– tai individų ar jų grupių pastovios gyvenamosios vietos keitimo procesas, kuris pasireiškia persikėlimu į kitą regioną, geografinį rajoną arba kitą šalį, kuris naudojamas norint apibūdinti ir imigracija ( migraciją į ) ir emigraciją ( migraciją iš ). ( J. Guščinskienė, Sociologijos įvadas. Struktūrinės loginės schemos ir komentarai, 2001, 55 )
Temos aktualumas. Tema “ Migracija kaip socialinis reiškinys visuomenėje ” yra aktuali kiekvienam, nes gyvenimo tempas, tendencijos smarkiai keičiasi, todėl kiekvienas iš mūsų nežinome kaip gali pasikeisti mūsų gyvenimas. Ar iškilusias problemas mes spręsime pasilikę gimtojoje šalyje, ar sugalvosime pakeisti gyvenamąją vietą, o gal išvyksime pasiilgę savo artimų žmonių, kurie jau surado geresnį gyvenimą svetimoje šalyje.
Migracija priklauso ne tik nuo mūsų pačių pasirinkimo, bet ir nuo ekonominės, politinės, socialinės ir kultūrinės padėties šalyje. Kartais mes esame priversti palikti tėvynę, norėdami surasti geresnes gyvenimo sąlygas, užtikrinti ateitį sau ir savo vaikams.
Problema. Migracija - viena iš aktualiausių problemų Lietuvoje, kurios perspektyvos gali žymiai išaugti Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Kasmet išvykstančių žmonių skaičius didėja. Vieni iš jų tikisi surasti geresnes gyvenimo sąlygas, kiti tobulėti, ar susirasti naujų draugų.
Darbo objektas. Migracija - socialinis reiškinys visuomenėje.
Dalykas. Migracija kaip socialinis reiškinys visuomenėje: Panevėžio apskrities atvejo analizė.
Tikslas. Atskleisti migracijos kaip socialinio reiškinio visuomenėje ypatumus.
Uždaviniai:
1. Apibūdinti migracijos sampratą.
2. Išsiaiškinti migracijos priežastis.
3. Nustatyti migrantų išvykimo šalis.
4. Atskleisti migracijos ateities perspektyvą.
5. Išsiaiškinti migruojančių žmonių tikslus.
6. Pateikti tyrimo rezultatų analizę ir interpretaciją.


Hipotezė:
H1. Dauguma jaunų, migruojančių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nesukūrusių šeimos žmonių, bando susikurti geresnį gyvenimą svetimoje šalyje, neradę savojoje.
H2. Lietuvos gyventojai norintys išvykti į užsienį pagrindine priežastimi nurodo geriau apmokamo darbo paieškas užsienio valstybėse.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Anketinė apklausa.
3. Statistinių duomenų analizė.
Darbą sudaro: įvadas, 5 skyriai, 11 paveikslai, 7 lentelės, išvados, literatūros sąrašas, 1 priedas. Literatūros sąrašą sudaro 8 šaltiniai.