Mano vertybiniai principai socialiniame darbe

Laisvė – filosofinė etinė kategorija, išreiškianti žmogaus gebėjimą aktyviai veikti pagal savo norą ir valią. Tiesiogine žodžio prasme, laisvė būdinga tik žmogui, nes tik jis yra vienintelė būtybė, ištrūkusi iš gamtos, pakilusi virš jos ir galinti laisvai siekti savo tikslų [1]. Apie laisvę rašė filosofai klasikai G. W. F. Hegelis, I. Kantas ir daugelis kitų. Laisvės idėjai savo raštus skyrė ir modernūs filosofai, tokie kaip Ž. P. Sartras, I. Berlin. Socialiniame darbe laisvės principas man yra labai svarbus, tačiau kai kurių kritinių autorių įžvalgos sukelia sumaištį kalbant apie laisvę kaip principą, matuojantį žmogaus teisėtą būtį pasaulyje. Pasak autorių laisvės principas, kaip žmogaus faktinės būsenos rodiklis, viso labo gali būti laikomas subjektyviu kriterijumi, o taikant jį praktiškai, tarytum pats save neigia ir gali atrodyti beprasmis. Alexy cituoja ištrauką iš Aldouso Huxleyo „Neregys Gazoje“ („Eyeless in Gaza): „Laisvė tai žavingas žodis. Štai kodėl jūs taip trokštate ja pasinaudoti. Jūs galvojate, kad jei jūs įkalinimą laikote teisinga (angl. true) laisve, žmonės bus viliojami į kalėjimus. Ir blogiausia tai, kad jūs esate visiškai teisus“ [2]. Vadinasi įkalintas žmogus save gali laikyti laisvu, jeigu galvos, kad tai kas dabar vyksta yra norma. I. Kanto suformuluotu imperatyvumo principu, teigiama: „Elkis taip, kad nei savo asmenyje, nei kieno nors kito asmenyje niekados žmogaus nenaudotum vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą“ [3]. Galima būtų pažymėti, kad laisvė – tai imperatyvas gerbti žmogiškumą, o kiekvieną žmogų laikyti kaip aukščiausią tikslą. Žmogus būdamas laisvas protingai gali skirti gėrį nuo blogio. O tai reiškia, kad „laisvė – tai priedermė protingai atsižvelgti į daugybę natūralių polinkių, pagundų ir kartu įgyvendinti proto maksimumą <...> tikroji laisvė būtų tokia būsena, kai žmogui pavyksta, bent jau savo požiūriu, moraliai nepriekaištingai susidoroti su visais gyvenimo mestais iššūkiais“ [4].

[1] Žemaitis V. (2004). Etikos žodynas. Vilnius: Rosma, 2005. P. 191.

[2] Op. Cit.: Alexy R., supra note 2, p. 195. Huxley, A. Eyeless in Gaza. London, 1995. P. 123.

[3] Kunzman, P., Burkard, F. P., Wiedman, F. (1998). Filosofijos atlasas. Vilnius: Alma littera, P. 143

[4] Arlauskas, S. Šiuolaikinės teisės filosofija. Vilnius: Charibdė, 2011. P. 42