Rinkimų technologijos Lietuvoje. Dabartis ir ateitis. Socialinių tyrimų tiriamasis projektas

Darbo tema. Naujų balsavimo technologijų perspektyvos Lietuvoje.
Tyrimo problemos pristatymas.
Lietuva demokratinės valstybės keliu eina jau daugiau nei dvidešimtmetį. Pavyzdžiu ir vertybiniu oreintyru laikomos senosios vakarų demokratijos, kur giliai įsišaknijusios atsakingos, aktyvios pilietinės visuomenės tradicijos. Tačiau sociologiniai tyrimai rodo, jog pastaraisiais dešimtmečiais rinkėjų aktyvumas įvairiose pasaulio šalyse, mažėja. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje mažiausiais rinkėjų aktyvumas buvo 2001 metais (59,40 %), Prancūzijoje – 2002 metais (64, 41 %) ir t. t. Aktyviausiai rinkėjai savo balsavimo teisę yra įgyvendinę Austrijoje 1956 m. (96,0 %) ir Belgijoje 1977 (95,10 %). Nepaisant to, kad aktyvi pilietinė visuomenė Lietuvoje turėjo puikias perpsektyvas vystytis, šiandien susiduriama su didele problema-apolitiškumu. Dauguma rinkimų teisę turinčių piliečių ja nesinaudoja. Vos atkūrus nepriklausomybę 1990m rinkėjų aktyvumas buvo 71,72%, o 2004 jau tik 50,4%.Todėl valdžios institucijos ir įvairios organizacijos planuoja arba jau vykdo tam tikras akcijas, įgyvendina priemones, kurios jų nuomone skatina rinkėjų aktyvumą. Žiniasklaidoje, įvairiuose debatuose diskutuojami ir kuriami įvairūs priemonių planai rinkėjų aktyvumui skatinti. Kaip tarkim registruoti rinkėjus tik rinkimų dieną ir balsavimo vietoje; registruoti rinkėjus vieną kartą ir iki gyvos galvos;rinkimus organizuoti nedarbo dieną arba juos organizuoti ne vieną, bet dvi arba daugiau dienų ir pan. Tačiau, kyla abejonių ar šios priemonės yra efektyviausios. Vis labiau globalėjančiame, moderniame pasaulyje Lietuva stokoja balsavimo formų alternatyvų. Jeigu daugelyje Europos valstybių žmonės gali balsuoti tiek internetu, tiek trumposiomis žinutėmis (tokias alternatyvias balsavimo formas jau turi įgyvendinusi ir viena iš Baltijos valstybių-Estija), Lietuvoje galima rinktis tik dvi alternatyvas: balsavimą paštu arba balsavimą rinkiminėje apygardoje. Tačiau tokiu atveju prarandama didžiulė dalis rinkėjų, nes įgyvendinti savo rinkiminę teisę praranda užsienyje studijuojantys ar dirbantys asmenys, jau nekalbant apie tai, kad net šalyje gyvenantys, kaip neatvykimą į rinkiminę apygardą išreikšti savo politinės valios įvardina prastą orą. Tad globalioje, postmodernioje visuomenėje, kur vis labiau įsigali technologijos, Lietuvos viešojoje erdvėje imta kalbėti apie e-demokratijos skatinimą, kaip priemonę sumažinti tarp rinkėjų ir valdžios. Vienareikšmės nuomonės šiuo klausimu nėra, skirtingai interpretuojami ir naujų galimybių privalumai bei trūkumai. Todėl labai svarbu suprasti kaip visuomenė vertina naujų balsavimo alternatyvų atsiradimą šalyje. Dar vienas svarbus aspektas- kaip tai atsilieptų sprendžiant aktualią šių laikų problemą- apolitškumą.
Tikslas: ištirti naujų balsavimo technologijų įvedimo galimą poveikį rinkėjų aktyvumui.

Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti ar rinkėjai palaikytų naujų balsavimo technologijų įvedimą
2. Atskleisti kurioms balsavimo technologijoms piliečiai (balsavimas internetu, balsavimas trumpąja sms žinute) teiktų pirmenybę;
3. Išsiaiškinti ar rinkėjai yra patenkinti dabartinėmis balsavimo technologijomis;
4. Išsiaiškinti ar skiriasi kaimo vietovių ir miestų rinkėjų požiūriai į naujas balsavimo technologijas;
5. Išsiaiškinti ar lytis lemia pritarimą naujoms balsavimo technologijoms.
6. Išanalizuoti piliečių požiūriu galimas naujų balsavimo technologijų keliamas grėsmes.
7. Ištirti ar pakanka informacijos viešojoje erdvėje apie naujas balsavimo technologijas.
Hipotezės:
1. Rinkėjų netenkina dabartinės balsavimo formos.
2. Įvedimo balsuoti internetu piliečiai labiau pritartų nei balsavimui trumpąja sms žinute.
3. Pasyvūs rinkėjai teigiamai vertina naujas balsavimo technologijas.
4. Rinkėjai iš kaimo vietovių linkę rinktis tradicines balsavimo formas.
5. Vyrai labiau linkę pritarti naujų balsavimo technologijų įvedimui.
6. Piliečiai kaip didžiausią naujų balsavimo technologijų grėsmę nurodo tapatybės duomenų vagystes.
7. Viešojoje erdvėje pakanka informacijos apie naujas balsavimo technologijas.
Objektas: rinkiminę teisę turinčių aktyvių piliečių požiūris į naujų balsavimo technologijų įdiegimo svarbos analizė.
Tiriamoji visuma: bus apklausti abiejų lyčių, aktyvią rinkimų teisę turintys piliečiai, gyvenantys miesto ir kaimo vietovėse. Respondentai pasirenkami atsitiktinai.
Tyrimo instrumentas: anketa
Tyrimo metodas: anketinė apklausa.
Literatūros apžvalga: Tyrimui atlikti naudojama ši literatūra: E-demokratijos tyrimų grupė „Elektroninio balsavimo galimybių studija“, Vilnius, 2008, kurioje daugiausia dėmesio skiriama socialiniams ir politiniams el. balsavimo įvedimo aspektams. Joje remiamasi kitų šalių, ypač Estijos, patirtimi, tačiau įvertinami specifiniai Lietuvos poreikiai ir sąlygos. Esminis nagrinėjamas klausimas - ar Lietuvai verta įvesti balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose galimybę. Taip pat straipsniais: Ramonaitė A.: „Ar Lietuvai reikia tikro internetinio balsavimo?“, kuriamie politologė teigia, jog, šalys, mėginusios įsivesti internetinį balsavimą grindžia padidėsiančiu rinkėjų aktyvumu tačiau, politologės nuomone, šis argumentas vis dėlto ganėtinai silpnas. Maikštėnas D.: „Beveik pusė lietuvių balsuotų internetu, rodo tyrimas“, kuriame autorius pateikia kitokią nuomonę. Balsavimą internetu Lietuvos žmonės jau priima kaip būtinybę. Pasak autoriaus, tyrimas parodė kad besinaudojančiųjų internetu skaičius Lietuvoje jau pasiekė kritinę masę. Balsavimas internetu visiems prieinamas ir teigiamai vertinamas gyventojų.
2008m. liepos mėn. „American politics research“ numeryje, buvo paskelbta kolektyvinė monografija Voting Technology, Ballot Measures, and Residual Votes, kuri pateikė idėjų mūsų tyrimui, galimas strategijas ir būdus.
Sąvokų apibrėžimai:
Naujos balsavimo technologijos – piliečio balso atidavimas per rinkimus už konkretų kandidatą naudojant telefoną (trumpąją sms žinutę) ar internetu.
Balsavimas internetu - nuotolinio elektroninio balsavimo būdas, kai rinkėjas gali išreikšti savo valią rinkimuose ar referendume naudodamasis interneto ryšiu, bet kurioje vietoje, kur yra interneto prieiga.
Balsavimas telefonu – nuotolinio balsavimo būdas, kai rinkėjas gali išreikšti savo valią rinkimuose ar referendume naudodamasis telefonu, bet kurioje vietoje.
Apolitiškumas – 1) visiškai abejingas politikai, jos vengia.
E-demokratija (elektroninė demokratija) – informacinių technologijų naudojimas gerinant ir plėtojant demokratijos procesus.