Šiaulių miesto ekonominė raida pagal 2002m. Šiaulių miesto bendrąjį planą

Miestai atsirado maždaug prieš 7–9 tūkstančius metų, tačiau sparti jų plėtra prasidėjo tik XVIII a. pabaigoje. Dėl įvairių priežasčių per kelis šimtmečius miesto gyventojų skaičius pasaulyje nuo 3 proc. išaugo iki 50 proc. Prognozuojama, kad ateityje urbanizacijos procesas nesustos ir 2030 m. miestuose gyvens maždaug 60 proc. visų pasaulio gyventojų. Miestai tapo neatskiriama šiuolaikinės civilizacijos dalimi, jie formuoja žmonių socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą [3].
Po Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. labai sparčiai augo Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, formavosi apskričių centrai. Ypač urbanizacijos procesas Lietuvoje paspartėjo po Antrojo pasaulinio karo. Lietuva per palyginti trumpą laikotarpį iš agrarinio krašto virto industrine agrarine respublika [8].
Miestuose vyksta aktyvi gamybinė ir komercinė veikla, išplėtotas paslaugų sektorius. Daugelis gyventojų miestuose praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį. Todėl miestuose sunaudojami didžiuliai kiekiai vandens, kuro, maisto, elektros ir kitų išteklių. Tai sukelia gamtos išteklių pereikvojimą ir aplinkos taršą. Kita vertus, miestams būdingos tokios socialinės ir ekonominės problemos, kaip nedarbas, nusikalstamumas, gyventojų susiskirstymas į sluoksnius ir pan. [3].
Miestas yra sudėtingas fizinis ir socialinis fenomenas, kuris nuolat keičiasi, evoliucionuoja. Kadangi Šiauliai yra ketvirtasis pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas bus apžvelgta Šiaulių miesto ekonominė raida, jos kitimas pastaraisiais metais. Pagrindinis šaltinis atliekant analizę – Šiaulių regiono plėtros agentūros parengtas Šiaulių miesto 2002 m. bendrasis planas.
Darbo tikslas – Šiaulių miesto ekonominės raidos analizė, paremta Šiaulių miesto 2002 m. bendruoju planu.
Darbo objektas – Šiaulių miesto 2002 m. bendrasis planas.
Darbo uždaviniai:
Apžvelgti miesto aplinkos sisteminio formavimo principus;
Apžvelgti Šiaulių miesto ekonomiką;
Aptarti pagrindines ūkio šakas, pramonės augimą;
Išsiaiškinti Šiaulių miesto darbo rinkos tendencijas.