Lietuvos ūkio raida 1990 - 2002m.

Mano pasirinktoji kursinio darbo tema- : „Lietuvos ūkio raida 1990 – 2002 m.“. Pasirinkau šią temą, nes mane sudomino mūsų šalies ūkio raida per dvylika Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metų.

Vienos šalys yra labai turtingos, kitos – ne tokios turtingos, tačiau visų ištekliai (resursai) yra riboti, todėl reikia pasirinkti, kaip tuos išteklius naudoti. Nepriklausomai nuo to, kokią šalį ar ūkį paimtume, visada iškyla pagrindinė ekonomikos problema – rasti efektyvius ekonominių išteklių stygiaus paskirstymo būdus ir išspręsti išteklių stygiaus problemą, kuri atsiranda dėl beribių visuomenės poreikių ir ribotų išteklių. Ribotumas ir stygius reikalauja ekonominio sprendimo, kuris reiškia vieno daikto rinkimąsi kito sąskaita (pavyzdžiui, ar išteklius panaudoti dešimties traktorių gamybai, ar dviejų namų statybai). Todėl apskritai visuomenei, o ir atskiram individui svarbu įvertinti alternatyvas ir optimaliai pasirinkti. Be to, kiekvienos šalies ekonomika yra gerokai specializuota.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę (1990 m.), prasidėjo naujos ekonomikos plėtojimo etapas. Iškilo uždavinys – pertvarkyti ūkio struktūrą, įvertinti rinkos, politinius pasikeitimus, žemės, gamybos priemonių privatizavimo procesus ir kt. Naujos ekonominės politikos įgyvendinimas sunkus: reikėjo parengti įstatymus, teisinius, normatyvinius dokumentus; trūko praktinės patirties ir kt.

Per dvylika Lietuvos Nepriklausomybės metų valstybės institucijos parengė nemažai ilgalaikių programų, ūkio vystymo strategijų. Tačiau kiekviena veikla plėtojama tam tikroje teritorijoje ir tiesiogiai susijusi su tos teritorijos socialiniu, ekonominiu ir gamtiniu potencialu. Teritorija tartum apjungia visas veiklos sritis, išryškina jos galimybes, nustato apribojimus.

Tikslas buvo suformuoti konkurencišką, industrinę ūkio struktūrą. Svarbu plėtoti tą ūkio dalį, kuri turėtų būti ekonominis - valstybinis pagrindas, mažiau priklausomas nuo užsienio (nors ir neizoliuotas nuo jo). Lietuvos ekonomikos ugdymo ir modernizavimo, gyvenimo kokybės gerinimo strategija grįsta pažangiu pasauliniu patyrimu, mokslinės techninės pažangos sąlygotais industrinio ir po industrinio ekonominio augimo dėsningumais.

Apie valstybės ekonomikos plėtrą ir jos ūkio galimybes sprendžiama iš tam tikrų rodiklių indikatorių, kurie yra lyginami su analogiškais kitų valstybių rodikliais arba analizuojama jų dinamika šalies viduje.

Mano darbo tikslas kuo smulkiau aprašyti rodiklius indikatorius (nedarbo lygis, infliacija, biudžetas, BVP, valstybės skolos dydis nuo BVP,...), jų kaitą ir palyginti juos tam tikru laiko momentu. Šis kursinis darbas pagrįstas moksline ir statistine literatūra.