Ekonominės raidos cikliškumas

Nuo seno yra žinoma, jog pasaulio ekonomika vystosi cikliškai – keičiasi nuo ekonomikos klestėjimo iki nuosmukio. Paprastai ekonominiai (verslo) cikliškumai yra apibrėžiami kaip nereguliarūs, pasikartojantys ekonominės veiklos svyravimai, kurių metu, išlaikant ilgalaikę tendenciją, pakilimus keičia nuosmukiai (Dzikevičius, 2009). Taip pat svarbu pažymėti, kad ekonomikos kaitą lemia realaus bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimą keičiantis jo mažėjimas (Skominas, 2006). Kitaip tariant, BVP pokytis per tam tikrą laiko tarpą yra vienas iš svarbiausių cikliškumą parodančių rodiklių.

Ekonominiai (verslo) ciklai yra viena pagrindinių makroekonomikos problemų, kadangi pakitus vienam ekonominiam reiškiniui, pokytis neišvengiamai įvyks ir kitose ekonomikos srityse. Pavyzdžiui, kai ekonomika auga greitai, padidėja gerovė daugumos šalies ūkio šakų darbuotojams bei kapitalo savininkams, kai ekonomika lėtėja - daugumoje ekonomikos sektorių mažėja pardavimai ir gamyba, didėja bedarbių skaičius (Kuodis, 2011).

Pasaulio ar šalies ūkio augimas nėra tobulai subalansuotas, stabilus ar nepertraukiamas. Didėjant pasaulio ekonomikos globalizacijai, didėja ir ekonominių svyravimų mastai. Dėl šios priežasties pastaruoju metu įvairioje literatūroje vis dažniau minima, jog ekonominių svyravimų tyrimai tampa vis reikšmingesni (Mackevičius, 2012).

Darbo objektas – ekonomikos raidos cikliškumas.

Darbo tikslas – išnagrinėti ekonomikos raidos cikliškumą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ciklo fazes ir jų kaitą;

2. Apžvelgti ekonominės raidos cikliškumo priežastis;

3. Aptarti ūkinį cikliškumą ir netolydumą;

4. Pateikti verslo ciklo teorijas;

5. Išnagrinėti politinį verslo ciklą;

6. Aptarti akseleratoriaus principą bei jo sąveiką su multiplikatoriumi.