Sakoma, kad memuarai – tai neprilygstama priemonė pasakoti apie kitus žmones ir perteikti istoriją. Pasirinkite memuarų ir paanalizuokite, kaip juose atsiskleidžia epocha

Memuarai - tai žmonių atsiminimai, prisiminimai. Yra sakoma, jog memuarai yra neprilygstama priemonė pasakoti apie kitus žmones ir perteikti istoriją. Sutinku šiuo pasakymu ir tik nuo savęs norėčiau pridurti, jog memuarai yra ne tik puiki priemonė pasakoti apie kitus žmones, bet juose dažnai galima kalbėti ir apie savo ar artimųjų patirtį. Juk memuarai – tai autentiški liudijimai apie tai ką pats žmogus gyvenime patyrė, ką matė ir panašiai.
Įdomu tai, jog memuarai Lietuvoje pradėti rašyti 16-17 amžių sandūroje ir jų rašymas išlieka populiarus iki šiolei. Lietuvių literatūros enciklopedijoje minima, jog pirmieji lietuvių kalba memuariniai kūriniai pasirodė 20 amžiuje. Pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, memuarams būdingi įvairūs pasakojimo būdai. Tai ir įvykių kronikos, ir buities aprašymai, ir dienoraščio užrašai, ir publicistika. Tačiau, kad ir koks bebūtų pasirinktas pasakojimo būdas, mano manymu, visus memuarus vienijantis bruožas yra tas, jog juose atsiskleidžia ne tik atsimenančiojo gyvenimiška patirtis, bet ir jo gyvenamoji epocha, jos bendri bruožai.