Pasakojimas apie keliavimą – tai visų pirma pasakojimas apie jausmus ,, vidinę tikrovę’’. Kaip vaizduojama vidinė tikrovė skirtingų epochų kelionių literatūroje

Visais laikais žmonės troško keliauti. H. Melville ,, Žmogaus gyvenimas – tai kelionė jūra į save, tai savęs pažinimas. Žmogaus gyvenimas amžinybės mastu- laivas bekraštėje jūroje , kuriuo plaukdamas žmogus nežino,kas jo laukia už horizonto, už regimojo ribos, tačiau suvokia, kad jo laivas visada pasieks paskutinį –mirties –uostą‘‘.Tai mintis apie žmogaus keliones viso gyvenimo metu, žmogus niekada nežino, ką gali patirti ar išgyventi keliaudamas. Kelionės gali būti įvairios: poilsinės, pažintinės, verslo , mokslo , religinės ar piligriminės, realios ar rašytojo sukurtos. Bet kad ir kokios būtų kelionės, žmogus jose patirs ne tik naujus įspūdžius, bet ir įvairius vidinius išgyvenimus: tai drąsa, sielvartas, skausmas, džiugesys, patirs savęs pažinimo džiaugsmą, koks esa tam tikroje situacijoje. Todėl savo kalboje aptarsiu, kaip ,,vidinė tikrovė” kelionių metu buvo vaizduojama skirtingų epochų literatūroje.

         Pirmiausia norėčiau pradėti aptardama antikos laikais parašytą Homero poemą-,,Odisėja”. Antika-senovės istorijos laikotarpis, trūkęs nuo 1250m.pr.m.e iki Vakarų Romos imperijos žlugimo. Poemos struktūra –atskleidžiamos žmogaus vertybės. Norėčiau aptarti Odisėjo išgyvenimus Kiklopų, Kalipsės salose ir jo jausmus grįžus į gimtinę. Štai Kiklopų saloje Odisėjas ir jo įgula įsikūrė oloje, tačiau jie nežinojo, kad tai milžino sudėtinga. Nuo pat pradžios iki pabaigos kupina vidinių konfliktų, apsisprendimo būtinybių, kritinių momentų. Kūrinyje ,,Odisėja” Homeras aprašė pagrindinio veikėjo , Itakės karaliaus Odisėjo,  grįžimą iš Trojos karo. Tai dešimties metų trukusi kelionė, pilna pagrindinio veikėjo išgyvenimų, nuotykių bei svarbiausia –vidinių apmastymų. Poema susidaro iš vienuolikos klajonių jūrose. Kiekviena kelionė yra svarbi tuo, kad jose yra Polifemo namai. Polifemas juos įkalino ir niekur nebeišleido. Tada milžinas suvalgė kelis Odisėjo draugus. Odisėjas pajuto nerimą, neviltis sugniaužė jam dvasią, nes mirė jo draugai.