Festivalis „Nepatogus kinas“ kelia apie kasdienę tikrovę susimąstyti verčiančius klausimus. Remdamiesi matytais dokumentiniais filmais išryškinkite aktualiausias juose keliamas problemas ir aptarkite, kodėl jos svarstomos

Festivalis „Nepatogus kinas“ – tai socialinis projektas, kuriame galime pamatyti netradicinius dokumentinius filmus, pabendrauti su kino kūrėjais, aktoriais. Šis festivalis siekia iškelti aktualias visuomenėje problemas ir atkreipti į jas dėmesį, pasiūlyti sprendimus. Tai galima pavadinti prasmingu kinu, nes čia rodomi filmai yra apie mūsų kasdienę tikrovę ir susimąstyti priverčiančius klausimus. Šis festivalis yra nekomercinio pobūdžio, todėl tai dar labiau garantuoja laisvas mintis ir saviraišką kino kūrėjams. Ieškant atsakymo į klausimą „Kas yra dokumentinis kinas?“, reikia turėti omenyje, kad kino siekiai ir galimybės perteikti tikrovę nuolat kito ir vis dar keičiasi dėl skirtingų laikmečių aktualijų ir kino technologijų pažangos. Todėl siekiant apibūdinti dokumentiką tikrai nepakanka paprasto atsakymo, kad dokumentiniai filmai atkartoja tikrovę, nes, žinia, jų režisieriai savo darbuose neperteikia stabilios tikrovės paveikslo, bet greičiau labai įvairiai naudoja medžiagą iš tikro gyvenimo savo filmams kurti. Atsakymo į klausimus apie tikrovės vaizdavimą dokumentiniame kine paieška yra neišvengiamai susijusi su istorinėmis aktualijomis, socialinės tikrovės vertinimu ir dokumentinio kino technologijų pažanga. Ankstyvieji dokumentinio kino režisieriai tikėjo, kad kinas gali perteikti tai, ko žmogus nemato. Šiandien savo kalboje pristaysiu du savo matytus filmus: „Spartakas ir Kasandra“ ir „Ninnoc“.

Dokumentiniame filme „Spartakas ir Kasandra“ yra plėtojamos tokios temos: romai, tėvų ir vaikų santykiai, socialinė atskirtis. Filme pristatoma romų šeima. Pagrindiniai veikėjai – Spartakas ir Kasandra – šios šeimos vaikai. Spartakui 13 metų, o Kasandrai 11 metų. Jie gyvena su Kamile – laikina globėja. Elgetavimas, smurtas šeimoje ir priklausomybė nuo alkoholio buvo šių vaikų kasdienybė. Tėvai, netekę vaikų, netenka ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Iki šiol jie gyvendavo iš vaikų išmaldos gatvėje. Filme atskleidžiamas stiprus brolio ir sesers ryšys. Jie vienas kitam ‒ parama ir atrama. Tačiau vaikus nuolat persekioja tėvų ilgesys ir kaltė, kad paliko juos skursti. Jie jaučiasi nejaukiai, kad gyvena daug gražiau nei jų tėvai. Tačiau vaikai supranta, kad vienintelė išeitis – jiems galėti gyventi be savo tėvų. O tėvams – galėti gyventi be jų. Spartakas – vienas iš pagrindinių filmo veikėjų.