Literatūrologas Regimantas Tamošaitis teigia: „Rimta literatūra žmogų keičia, populiarioji – jį migdo, skatina dvasinio sotumo bei ramybės jausmą.“ Paaiškinkite, kaip suprantate šią mintį, ir pagrįskite savo požiūrį

Norint ugdyti savo asmenybę, skaityti privalu. Eseistas Gintaras Beresnevičius teigia, kad, atsivertęs gerą knygą, patenki terpėn, kuri izoliuota nuo aplinkos kaip negyvenama sala. Šioje „terpėje“ lieki tu ir knyga: laikas tarsi neegzistuoja, tampa nebesvarbios paties socialinės ar etinės pažiūros. Tačiau koks yra geras, rimtas kūrinys? Tikrai ne toks, kurį perskaitę, jau kitą dieną neprisimintume, apie ką jis buvo. Ir ne toks, kuriame nerastume bent vienos įsimintinos minties. Dažniausiai rimtai literatūrai net nepriklauso tie kūriniai, kurie užima didžiausią plotą knygynų lentynose. Tai populiariosios literatūros vieta. Pastarosios knygos konkuruoja viena už kitą gražesniais viršeliais, kūrinio apimtimi, jos beldžiasi į žmonių kišenę ir labai retai - į širdį. Tuo tarpu rimtos literatūros rašytojai sugeba atskleisti istoriją vos per šimtą knygelės puslapių ir neretai šie mažieji šedevrai turi genialiausių minčių bei priverčia skaitytoją pažinti kitokį pasaulį.