Išbandymų prasmė literatūroje ( J. Kunčinas, V. Mykolaitis – Putinas)

Kiekviena patirtis palieka žymę mūsų sieloje. Žmogus patiria daug išbandymų, kurie yra reikšmingi jo gyvenimui. Tačiau nors išbandymai ir skaudina žmogų, bet taip pat jie ir sustiprina, padeda visapusiškai subręsti bei tobulėti. Meilės sukelti išgyvenimai – vieni skaudžiausių žmogui. Juos aprašė J. Kunčinas. Taip pat visais laikais lietuviui gimtojo krašto praradimas buvo labai skaudus. Gimtųjų namų netekimas jautriai palietė Salomėją Nėrį.

J. Kunčinas – XX a. pab. – XXI a. pr. rašytojas, po nepriklausomybės atgavimo žymiausias lietuvių prozininkas, postmodernistas. Žymiausias J. Kunčino kūrinys – „Tūla“. Tai romanas apie neilgai trukusią meilę, tačiau palikusią galybę neišdildomų atsiminimų. Meilės sukelti išbandymai skaudina žmogų. Meilė – svaiginantis jausmas, suteikiantis prasmės niūriai žmogaus kasdienybei. Anot M. K. Čiurlionio, „meilė – tai akimirka, švystelėjanti visų saulių bei žvaigždžių visatos spindėjimu“. Nelaiminga, neleistina meilė, kuri sukelia daug išgyvenimų aprašoma romane „Tūla“. Kūrinio pagrindiniu veikėju galime laikyti pasakotoją, nes šiame kūrinyje jis pasakoja savo atsiminimus. Mes nežinome nei jo vardo, nei išvaizdos, tik suprantame, jog jis yra klajoklis, vengiantis prisirišti prie vietos, socialinio statuso bei žmonių. Pagrindinė šio kūrinio tema -  pasakotojo atsiminimai apie Tūlą. Jie kartu buvo vos savaitę, tačiau klajoklis negali to pamiršti, nes tai buvo laimingiausios jo dienos: „...vos savaitę truko tetruko mūsų keistokas, nepaisant nieko, drovus, o vis dėlto be galo glaudus ryšys, aš jį juntu iki šiol... Jie ne tik apraizgo, bet ir taip pakeičia, jog negali atsikratyti nei praeitim, nei esatim“.