Gyvybės vertė lietuvių literatūroje

 ​Gyvybė- viena svarbiausiu vertybių visoje žmonijos istorijoje. XXa. yra laikotarpis, kuomet sukrėtimai privertė apmąstyti gyvybės vertę iš naujo.  Vienas pirmųjų apie gyvybės trapumą prakalbusių rašytojų yra Jonas Biliūnas savo novelėje „Kliudžiau", kurioje akcentuoja kaip nužudymas sukrėčia žmogaus gyvenimą, sąžinė verčia gailėtis dėl padarytų veiksmų. Tačiau visai kitokį žudiko požiūrį pažeidus dekalogo šeštąjį punką vaizduoja Juozas Aputis savo novelėje „Šūvis po Marazyno Ąžuolu". Taip pat apie gyvybės vertę kalbėjo Antrojo pasaulinio karo siaubą patyręs Balys Sruoga. Savo patirtus išgyvenimus Štuthofo lageryje per ironijos prizmę perkelia į savo memuarų knygą „Dievų miškas". Kur kas jautresnius išgyvenimus perteikia ir Dalia Grinkevičiūtė savo atsiminimų knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros".