Didžiausios žmogaus vertybės lietuvių literatūroje

          Vertybė -  tai tam tikra nuostata, pagal kurią žmonės gyvena, bendrauja, dirba, kuria šeimą. Jau nuo seno buvo vertinami dori, geri, mylintys, sąžiningi, dėkingi ir kitas žmogiškąsias vertybes turintys žmonės. Tik bręsdamas, augdamas, patirdamas gerą ir blogą, linksmą ir liūdną, lengvą ir sunkų, žmogus gali ugdyti save kaip asmenybę ir suprasti, kas jam yra vertybė. Vieniems tai yra darbas, kitiems – šeima, dar kitiems – pinigai. Kaip pasakė Graikų pasakėčių kūrėjas Ezopas, reikia stengtis, kad grožį papildytų pastovios vertybės. Jų mes galime ieškoti kūryboje, todėl verta pamąstyti, kokios didžiausios vertybės yra aukštinamos lietuvių literatūroje. Itin daug šia tema kalba Marija Pečkauskaitė – Šatrijos ragana, Vincas Krėvė ir Juozas Aputis. Visi šie rašytojai savo kūriniais mums pristato ir atskleidžia tikruosius žmogaus turtus – vertybes.

          Literatūroje labai plėtojamas ir aukštinamas dalykas yra šeima. Ji turi didelę reikšmę kiekvienam žmogui, nes šeimoje mes ugdome savo asmenybę ir mokomės gyventi. Tik darnioje šeimoje žmogus gali jaustis suprastas ir mylimas, sulaukti paramos bei prieglobsčio. Ne veltui amerikiečių filosofas Džordžas Santajana sakė, kad „Šeima – vienas iš gamtos šedevrų“. Šeimos reikšmę žmogui savo kūryboje aprašo XIX-XX amžiaus rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. Pati autorė augo itin darnioje, mylinčioje šeimoje, apsupta globos, mamos muzikavimo, tėvo knygų, gražios gamtos ir ypatingo namų jaukumo. Visa ši aplinka išugdė dorą, jautrią ir smalsią autorės pasaulėjautą.