Kokios Senojo testamento pamokos nepraranda vertės ir mūsų laikais?

Tikriausiai visi esame girdėję Bibliją vadinant Šventu Raštu arba Dievo žodžiu – tai Dievo įkvėpti ir žmonių parašyti kūriniai. Šie kūriniai vertingi ne tik kaip literatūros ir istorijos šaltinis – tai žmonių vertybės ir moralės, mokymų šaltinis. Bibliją sudaro Senasis ir Naujasis testamentai. Senajame testamente atsispindi žydų tautos istorija ir religinė mintis. Čia aprašomas pasaulio sukūrimas, tautos susikūrimas ir istorija, taip pat jame surašyti įvairūs įstatymai, įskaitant Dekalogą. Šiandien aš kalbėsiu apie tai, ko mokoma Senajame testame ir kokios pamokos nepraranda vertės ir mūsų laikais. Savo kalboje remsiuosi tekstais iš Senajame testamente esančios Pradžios knygos.

Mūsų laikais nepraranda vertės Pasakojimas apie Kūrimą. Jame vaizduojama, kaip Dievas per šešias dienas (septintą dieną ilsėjosi) sukūrė pasaulį, ir jį patikėjo žmogui – nuo tada žmogus turi juo rūpintis. Pirmąją dieną Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos, dieną nuo nakties. Antrąją – sausumą nuo vandenyno, o Žemę apaugino augmenija. Trečiąją – pasirūpino dangaus šviesuliais, ketvirtąją –gyvūnija vandenyje ir paukščiais virš žemės. Penktąją pasirūpino visų rūšių laukiniais gyvūnais. Na, o šeštąją dieną tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų pačių paveikslą ir panašumą“. Visą pasaulio kūriniją valdyti patikėjo žmonėms. Nuo tada žmogus, kaip Dievo atvaizdas, įpareigotas rūpintis viskuo, ką Viešpats Žemėje sukūrė.